Aidas Užkuraitis
Lietuvos mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus, kurie turėtų priversti susimąstyti ne vieną vyresnį nei 50 metų gyventoją. Palyginus tūkstančių europiečių gebėjimus paaiškėjo, kad vienoje itin svarbioje srityje lietuvių rezultatai yra tarp prasčiausių Europoje.
Tačiau labiausiai nustebino ne pati Lietuvos vieta tyrime, o tai, kas paaiškėjo atlikus skirtingas užduotis. Vieną atminties testą lietuviai atliko itin prastai, tačiau kitoje srityje rezultatai buvo gerokai geresni. Mokslininkai aiškina, ką tai reiškia ir kodėl į šią problemą verta atkreipti dėmesį dar nesulaukus senatvės.
Tyrimo rezultatai sukėlė nerimą
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkai išanalizavo didelio tarptautinio tyrimo duomenis, siekdami įvertinti vyresnių žmonių pažintinius gebėjimus.
Analizei buvo panaudoti 65 536 žmonių iš 27 Europos valstybių duomenys.
Tarp tyrimo dalyvių buvo ir 1 394 Lietuvos gyventojai, sulaukę 50 metų ar daugiau.
Duomenys surinkti 2021–2022 metais, o nauja analizė viešai pristatyta 2026 metų rudenį.
Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų gebėjimas įsiminti ir prisiminti naują informaciją yra vienas silpniausių tarp tyrime dalyvavusių šalių.
Tačiau tai dar ne visa istorija.
Vienas testas atskleidė nemalonią tiesą
Tyrimo metu dalyviams buvo pateikiami žodžiai, kuriuos reikėjo įsiminti.
Pirmiausia žmonės turėjo juos pakartoti iš karto.
Vėliau buvo tikrinama, kiek žodžių pavyko prisiminti praėjus tam tikram laikui.
Tokios užduotys leidžia įvertinti gebėjimą įsiminti naują informaciją ir ją atgaminti.
Būtent šioje srityje Lietuvos rezultatai pasirodė itin silpni.
Atliekant pirmąją užduotį lietuviai pateko tarp prasčiausiai pasirodžiusių valstybių.
O vertinant atidėtą žodžių prisiminimą, prastesni rezultatai nustatyti tik Lenkijoje.
Tai reiškia, kad pagal vieną svarbų atminties rodiklį Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje tarp 27 valstybių.
Kodėl tai svarbu kiekvienam žmogui?
Atmintis nėra reikalinga vien mokantis naujų dalykų.
Ji padeda kasdien priimti sprendimus, planuoti darbus, prisiminti susitarimus ir tinkamai vartoti vaistus.
Vyresniame amžiuje reikšmingai silpnėjant pažintiniams gebėjimams gali tapti sunkiau savarankiškai tvarkyti finansus, pasirūpinti namais ar atlikti įprastas užduotis.
Vilniaus universiteto mokslininkė Viktorija Azuma atkreipė dėmesį, kad pažintinių gebėjimų blogėjimas gali paveikti žmogaus gyvenimo kokybę ir savarankiškumą.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad atminties pokyčiai nėra vienodi visiems žmonėms.
Vien amžius nenulemia, kaip gerai žmogus prisimins informaciją.
Paaiškėjo ir netikėta gera žinia
Nors žodžių įsiminimo rezultatai Lietuvoje buvo silpni, kitoje užduotyje situacija pasirodė geresnė.
Tyrimo dalyvių buvo prašoma per ribotą laiką išvardyti kuo daugiau tam tikrai kategorijai priklausančių dalykų.
Pavyzdžiui, kuo daugiau gyvūnų pavadinimų.
Ši užduotis vertina vadinamąjį verbalinį sklandumą – gebėjimą greitai pasitelkti atmintyje sukauptas žinias.
Ir štai čia Lietuvos gyventojai pasirodė jau visai kitaip.
Jų rezultatai buvo artimesni Europos vidurkiui.
Tai rodo, kad ne visi atminties ir pažintinių gebėjimų rodikliai Lietuvoje yra vienodai prasti.
Mokslininkai aiškina, kad per gyvenimą sukauptos žinios gali išlikti stabilesnės net tada, kai naują informaciją įsiminti tampa sunkiau.
Mokslininkai ieško priežasčių
Kodėl Lietuvos rezultatai tokie silpni?
Vienareikšmio atsakymo kol kas nėra.
Mokslininkai vertino, ar skirtumus galėtų paaiškinti gyventojų amžius, lytis bei išsilavinimas.
Tačiau net ir atsižvelgus į šiuos veiksnius Lietuvos rezultatai išliko tarp žemiausių.
Tai reiškia, kad priežasčių gali būti daugiau.
Svarbūs gali būti gyvenimo būdo, sveikatos, darbo pobūdžio, socialinės aplinkos ir ankstesnių gyvenimo sąlygų skirtumai.
Specialistai ketina toliau nagrinėti, kurie iš šių veiksnių labiausiai susiję su pažintiniais gebėjimais vyresniame amžiuje.
Vienas kasdienis įprotis gali turėti didelę reikšmę
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Vytautas Jurkuvėnas pabrėžia, kad smegenų sveikatai svarbūs ne tik intelektiniai užsiėmimai.
Reikšmės turi ir fizinis aktyvumas, kraujagyslių sveikata bei alkoholio vartojimo įpročiai.
Tyrimai rodo, kad pažintinių gebėjimų būklė susijusi su įvairiais per gyvenimą susikaupusiais veiksniais.
Todėl rūpintis smegenų sveikata verta ne tik tada, kai jau pasireiškia atminties sunkumų.
Reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, subalansuota mityba ir socialinis aktyvumas yra svarbios bendros sveikatos dalys.
Senjorės įrodė, kad mokytis niekada nevėlu
Vilniuje veikiančiame Trečiojo amžiaus universitete vyresnio amžiaus moterys mokosi italų kalbos.
Vienos tai daro dėl šeimos, kitos – iš meilės Italijai, o dar kitos tiesiog nori išbandyti naują veiklą.
Nors dalis pripažįsta, kad naujus žodžius įsiminti tapo sunkiau, jos neketina atsisakyti mokslų.
Kalbos mokytojas Algimantas Dugnas džiaugiasi mokinių noru mokytis ir jų pažanga.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad naujų kalbų mokymasis, grojimas muzikos instrumentu ir kitos pastangų reikalaujančios veiklos padeda išlaikyti protinį aktyvumą.
Nors nėra garantijos, kad tokie užsiėmimai apsaugos nuo visų atminties sutrikimų, jie gali būti prasminga aktyvaus gyvenimo dalis.
Ar papildai išgelbės atmintį?
Susirūpinę blogėjančia atmintimi, dalis gyventojų ieško pagalbos vaistinėse.
Tačiau specialistai perspėja, kad vien maisto papildais problemos išspręsti nepavyks.
Jeigu žmogui nenustatytas konkrečių maistinių medžiagų trūkumas, papildų vartojimas nebūtinai pagerins atmintį.
Svarbiau rūpintis bendra sveikata, fiziniu aktyvumu ir pakankamu poilsiu.
Jeigu atmintis pradeda sparčiai blogėti, trukdo kasdienėms veikloms arba artimieji pastebi ryškių elgesio pokyčių, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Tokie simptomai gali turėti skirtingų priežasčių, todėl būtina individuali sveikatos būklės įvertinimo procedūra.
Ar tai reiškia, kad lietuviams gresia demencija?
Nors tyrimo rezultatai kelia klausimų, svarbu nepadaryti klaidingos išvados.
Silpnesni atminties testų rezultatai nereiškia, kad visiems vyresniems lietuviams gresia demencija ar kad jie jau serga kokia nors neurologine liga.
Tyrimas lygina gyventojų grupių pažintinius gebėjimus, o ne nustato individualias diagnozes.
Be to, pati analizė neįrodo, kad vienas konkretus gyvenimo būdo veiksnys sukėlė prastesnius Lietuvos rezultatus.
Tačiau gauti duomenys leidžia geriau suprasti, kokioms vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio.
Mokslininkų žinia – nelaukti, kol atsiras problemų
Lietuvos gyventojų rezultatai primena, kad smegenų sveikata svarbi visą gyvenimą.
Atminties gebėjimai formuojasi ir keičiasi veikiami daugybės aplinkybių – nuo išsilavinimo ir darbo pobūdžio iki fizinės bei psichikos sveikatos.
Tod
