Sodas ir daržas
Visoje Ukrainoje išsibarsčiusiose dirbtuvėse ir nedidelėse gamyklose karinių technologijų gamyba vystosi taip greitai, kad net pirmaujančios NATO šalys nespėja paskui, rašoma „The Telegraph“. Vien gegužės mėnesį Ukrainos gynybos ministerija koviniam naudojimui sertifikavo 175 naujas ginklų sistemas, iš kurių beveik 93 proc. buvo visiškai sukurtos ir pagamintos šalies viduje.
Kaip rašo „The Telegraph“, ginklų gamybos bumas Ukrainoje užklupo Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną netikėtai. Dabar kitos šalys atidžiai analizuoja Ukrainos požiūrį į gynybos technologijų gamybą.
Leidinys pažymėjo, kad daugelis NATO šalių pagamina daug mažiau ginkluotės nei Ukraina. Pavyzdžiui, per visus 2024 metus Vokietija sertifikavo mažiau nei 20 naujų sistemų, o JAV per metus pradeda naudoti nuo dviejų iki penkių naujų platformų, žinant, kad pirkimų ciklai vidutiniškai trunka 10 metų.
Žurnalistai priminė, kad dar prieš ketverius metus didžiąją Ukrainos arsenalo dalį sudarė vakarietiški ginklai. O dabar šalis kasdien sertifikuoja po šešias naujas ginklų sistemas.
„Sudėkite visa tai kartu ir gausite gynybos pirkimų ekosistemą, kuri yra visiškai nepanaši į tai, kas yra kur nors kitur Europoje“, – žurnalistams teigė „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos mokslo darbuotojas Keiras Gilesas.
Anot jo, Ukraina pradėjo judėti šia kryptimi ne nuo Rusijos pilno masto invazijos pradžios 2022 metais, o nuo 2014 metų, kai Rusijos Federacija pirmą kartą užpuolė ir užgrobė Krymą.
„Visa tai nėra pastatyta nuo nulio. Žinoma, kai kurios šakos ir inovacijos gavo stimulą dėl pilno masto karo, tačiau Ukraina dar aštuonerius metus iki pilno masto invazijos vystė šiuos pajėgumus: ji turi turtingą patirties bagažą, ypač privataus sektoriaus pritraukimo srityje, kuo Ukraina rėmėsi, tai nebuvo sukurta nuo nulio“, – paaiškino ekspertas.
K. Gilesas mano, kad pilno masto invazija pakeitė tik ginklų gamybos tempus. Jis pažymėjo, kad spaudžiama egzistencinės grėsmės Ukraina atsikratė biurokratijos, dėl kurios kitose šalyse pirkimai užtrunka metus ar dešimtmečius.
„Ukrainos gynybos ekosistema gauna stiprų impulsą tokių iniciatyvų kaip karinių-techninių sandorių platforma „Brave1“ dėka, kur padaliniai perka tai, kas, kaip jie žino, gerai veikia. Jų valia išgyventi ir kovinis efektyvumas skatina produktyvumą“, – žurnalistams pasakojo Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto mokslo darbuotojas Robertas Tollastas.
Inovatyvūs dronai ir robotai
Leidinys pridūrė, kad Ukraina gamina bepiločius orlaivius (BPLA), antžeminius robotus, balistines raketas ir šarvuotą techniką. Tarp jų yra inovatyvus smogiamasis dronas su dirbtiniu intelektu (DI) „Lupynis-10-TFL-1“.
Žurnalistai pažymėjo, kad „Lupynis-10-TFL-1“ buvo sukurtas kompanijos „The Fourth Law“, įkurtos 2023 metais. Didžiąją skrydžio dalį kontrolė lieka operatoriaus-žmogaus rankose, tačiau paskutiniuose 500 metrų, kur Rusijos radioelektroninė kova yra intensyviausia ir tikimybė, kad trukdžiai nutrauks ryšį su pilotu, yra didžiausia, drono borto dirbtinis intelektas visiškai perima valdymą, identifikuodamas ir nusitaikydamas į taikinį be žmogaus įsikišimo.
„Iš esmės tai yra vidinė ginklų rinka, kurioje kiekvienas gamintojas ir kiekviena idėja turi galimybę realizuotis, o galiausiai lieka geriausi ir efektyviausi projektai“, – žurnalistams sakė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vykdomasis direktorius Dmytro Žmailo.
Taip pat leidinys paminėjo bepilotį orlaivį „Syčen“ su 40 kg svorio kovine dalimi, sukurtą smūgiams iki 1400 km atstumu. Jo gebėjimas įveikti aktyvias radioelektroninės kovos priemones leidžia Ukrainai be problemų suduoti smūgius Rusijos teritorijoje.
Be to, Ukraina sukūrė didelį kiekį įvairių antžeminių robotų, kurie vaidina svarbų vaidmenį fronte. Vienas iš jų yra „Ratel X“ – mažų gabaritų kovinis robotas, spėjantis vykdyti žvalgybą ir evakuoti sužeistuosius iš kovos veiksmų zonos, taip pat paleisti šviesolaidinius FPV dronus.
Pasak D. Žmailo, varomąja jėga antžeminės robotikos pažangai Ukrainoje tapo vadinamųjų „kill-zonų“ atsiradimas – fronto linijos ruožų iki 20 km gylio, esančių po nuolatiniu apšaudymu iš abiejų pusių, kur kareivių siuntimas prilygsta mirties nuosprendžiui.
„Tam tikrose situacijose robotizuotos sistemos ir dronai leidžia išlaikyti žmones atokiau nuo tiesioginio kovinio kontakto zonos, sumažindami sužeidimų ar žūties riziką ir tuo pačiu sumažindami vertingiausio Ukrainos turto – jos žmonių – nuostolius“, – pasidalino D. Žmailo.
Ukrainos raketų programa
Leidinys pridūrė, kad Ukraina taip pat nepastebimai nuo nulio sukūrė savo raketinę programą. Vienas iš naujausių projektų yra balistinė raketa „FP-7“, kurios skrydžio nuotolis siekia 200 km.
Be to, Ukrainoje kuriama raketa „FP-9“, kurios nuotolis siekia iki 850 km. Ji galės pasiekti Maskvą, o bandymai gali įvykti jau šią vasarą.
Taip pat Ukraina turi sparnuotąją raketą „FP-5 Flamingo“, kurios nuotolis siekia 3 000 km, su 1 150 kg svorio kovine dalimi. Ji jau yra pataikiusi į taikinius daugiau nei 1 500 km gilyn Rusijos teritorijoje.
„Ukraina neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik sukurti savo alternatyvas, kaip matėme smūgių Rusijos teritorijos gilumoje pavyzdyje, naudojant Ukrainoje sukurtas technologijas, kadangi JAV nenorėjo leisti Ukrainai suduoti smūgių Rusijai“, – pabrėžė K. Gilesas.
Ukraina ir Rusijos Federacija turi skirtingą požiūrį į ginklų gamybą
Leidinys pažymėjo, kad Ukraina remiasi nedidelėmis ginklų gamyklomis, kurių didžiąją dalį įkūrė buvę civiliai asmenys. Rusijos požiūris yra priešingas: valstybinė monopolija, sutelkta tokiuose objektuose kaip „Alabuga“, gaminanti vieną ginklą didžiuliais mastais be konkurencijos ir stimulų inovacijoms.
R. Tollastas pokalbyje su žurnalistais pareiškė, kad Ukrainos požiūris yra efektyvesnis. Anot jo, esmė ne tik paskirstymo modelyje, bet ir augančiuose dvišaliuose mainuose su Vakarų gynybos kompanijomis.
„Pradžioje mes daug ko išmokome Ukrainos inovacijų dėka, tačiau dabar tai vis labiau tampa dvišaliu talentų ir medžiagų apsikeitimu“, – pasidalino ekspertas.
K. Gilesas pažymėjo, kad Vakarai atidžiai tai stebėjo, tačiau taip ir nesugebėjo išmokti teisingų pamokų. Jis pridūrė, kad Ukrainos vidiniai gamybiniai pajėgumai gynybos sferoje žymiai išaugo vos per kelerius metus, tuo tarpu daugelis NATO šalių faktiškai negali pajudėti iš mirties taško.
„Ukraina turi laimėti karą. O Europai reikia Ukrainos, nes ji sukūrė visas šias technologijas ir pajėgumus“, – pabrėžė K. Gilesas.
Kiek anksčiau gynybos įmonės plėtros direktorius, atsargos karinių oro pajėgų karininkas Anatolijus Chrapčinskis pareiškė, kad Ukrainos tolimojo nuotolio pajėgumų bijo ne tik rusai, bet ir partneriai Vakaruose – tiek JAV, tiek Europoje.
Pasak eksperto, anksčiau Vašingtonas buvo laikomas monopolistu modernių ginkluotės rūšių kūrime. Dabar gi kitos šalys rodo interesą ukrainietiškiems ginklams.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.