Tomas L.
Per karštas dienas paplūdimiai ir maudyklos būna jau tradiciškai perpildyti žmonių. Maudymosi sezonas įsibėgėja su kaupu, bet ar visur maudytis saugu? Ar yra užterštų vandens telkinių, ar kažkur kitokių vietų, kurių poilsiautojams vertėtų vengti?
Apie maudyklų vandens, smėlio ir aplinkos kokybę pasakoja Higienos instituto atstovė Gražvydė Norkienė.
Kada oficialiai maudymosi sezono pradžia?
Maudymosi sezonas prasidėjo kartu su vasara. Ar tada ir pradedate vandens kokybės tyrimus?
G. Norkienė: Maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ąją, tačiau savivaldybės tyrimus turi atlikti jau iki sezono pradžios. Praktiškai nuo gegužės paskutiniosios savaitės yra tiriami vandens telkiniai ir maudyklos, tai gauname tyrimus jau prieš maudymosi sezoną.
G. Norkienė: Taip, yra stebima 120 maudyklų ir visų jų tyrimai yra siunčiami Higienos institutui, ir taip pat yra viešinami Higienos instituto ir savivaldybių svetainėse. Tiek norėčiau pažymėti, kad turėtų būti skelbiami ir savivaldybių internetinėse svetainėse, tiek taip pat ir paplūdimiuose.
Kur šiuo metu nustatyta tarša ir pavojingos vietos
Tai kokie tie rezultatai? Ar visur švaru ir saugu maudytis?
G. Norkienė: Taip, žinote, tikrai šią vasarą, birželio mėnesį, tokių trumpalaikių taršų nebuvo praktiškai nustatyta. Tik gal Kelmėje, Kražantės upėje, po didelių liūčių ta trumpalaikė tarša buvo užfiksuota, bet vėliau, pakartotinai atlikus tyrimus, jos jau nebuvo.
Šiuo metu, kiek esame gavę tyrimų, visi jie atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Tik norėčiau pastebėti, kad Kalvarijoje, Orijos ežere, yra stebimas melsvabakterių gausėjimas. Tai kol kas yra nerekomenduojama maudytis, nerekomenduojama tokioms jautresnėms grupėms – tai yra vaikams, žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Žinoma, šiomis dienomis turėtume gauti jau pakartotinius tyrimus, ar ten tebesitęsia ta melsvabakterių gausėjimo tendencija, ar mažėja. Visose kitose maudyklose tyrimai yra atitinkantys, kaip ir sakiau, tačiau norėčiau paminėti, kad savivaldybės taip pat stebi ne tik oficialiųjų maudyklų vandens kokybę, bet atlieka ir prie rekreacinių teritorijų esančių paviršinių vandenų tyrimus.
Ir ten keletoje vietų pastebėta trumpalaikė tarša, tai yra Kauno mieste – Nemune prie Šančių, Panevėžyje – Kultūros ir poilsio parko maudykloje ir Vilniaus rajone – Kabiškių tvenkinyje. Tai laukiame papildomų pakartotinių tyrimų, ir tą mes viešiname Higienos instituto internetinėje svetainėje, ten galima pasižiūrėti prieš vykstant.
Kas tai per tarša buvo nustatyta? Iš kur tai būna?
G. Norkienė: Mikrobiologinė tarša paprastai nustatoma, tai yra patogeniniai mikroorganizmai – žarniniai enterokokai arba žarninės lazdelės. Žarninių enterokokų gali būti ne daugiau kaip 100, žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000 – 100 ml. vandens.
Mikrobiologinė tarša padidėja, žinoma, nuo padidėjusios vandens temperatūros, tačiau tai gali būti ir nuo paviršių patenkanti tarša. Tai yra patogeniniai mikroorganizmai, kurie gali sukelti infekcijas.
Vis dėlto, jei nuo paviršinių, tai čia gali būti nuo kanalizacijos, kažkokių šulinių, netvarkingų vamzdžių ar panašių dalykų?
G. Norkienė: Taip. Paviršinė tarša tai gali būti neplanuotas nuotekų kažkoks patekimas, ar avarija, ar paprasčiausiai netvarkomos pagal reikalavimus nuotekos. Lygiai taip pat galima sakyti, kad vandenyje gali būti vandens paukščių buveinės netoli maudyklų.
Žinoma, mėgsta poilsiautojai pamaitinti vandens paukščius, tai yra labai didelė tikimybė, kad nuo jų gali patekti ta fekalinė tarša, kas ir didina mikrobiologinę taršą.
Kaip atpažinti užterštą vandenį plika akimi
Kai tokios karštos dienos, ar tikėtina, kad kiti rezultatai gali jau daugiau maudyklų parodyti kažkokią taršą? Dėl to, kad sušilo vanduo, galbūt ten prasideda vietomis ir vandens žydėjimas bei panašūs dalykai?
G. Norkienė: Taip, aukštesnė temperatūra, žinoma, didina ir paviršinių vandenų temperatūrą, ir tai sudaro palankesnes sąlygas tiek bakterijų, tiek dumblių, tiek kitų mikroorganizmų dauginimuisi. Tačiau tikėkimės, kad tarša nebus užfiksuota ir kad vandens kokybė išliks gera.
Na, o pavyzdžiui, plika akimi ar įmanoma atpažinti, kad vanduo yra užterštas?
G. Norkienė: Ne, plika akimi ne visada galite tą pastebėti, nes tai yra patvirtinama tik laboratorijose atlikus tyrimus. Nebent jau akivaizdžiai matysite, kad pakrantės yra nešvarios, ar kad tikrai gausiai netoliese yra vandens paukščių – tada toji fekalinė tarša gali būti.
Šiaip plika akimi tai nustatyti sunku. Tačiau jeigu vyksta vandens žydėjimas, tai, žinoma, jau vizualiai matoma. Nes melsvabakterės kaupiasi per visą vandenį – tai gali būti ir paviršiuje, ir net visoje storymėje iki pat dugno.
G. Norkienė: Tai paprasčiausiai gali būti infekcija. Tiek žarnyno infekcija, tiek maudantis vanduo patenka ir į akis, ir į ausis. Tai gali būti ir akių, ir ausų infekcijų, bet daugiausia virškinamojo trakto sutrikimai pasireiškia.
Tai viduriavimas, pykinimas, tokie elementarūs dalykai, ar ne?
G. Norkienė: Taip, bet tai nebūtinai gali būti nuo vandens, nes esant labai aukštai temperatūrai sveikata gali pablogėti ir nuo saulės poveikio.
G. Norkienė: Taip, jeigu vanduo yra žydintis, jeigu matote, kad jis nėra labai skaidrus, tai tikrai vertėtų vaikams ar turintiems silpnesnį imunitetą žmonėms atsižvelgti į tai. Esant melsvabakterėms gali būti labai įvairių simptomų, nes žydinčiame vandenyje gali būti nustatoma toksinių medžiagų. Tai gali būti ir dermatoksinai, ir hepatoksinai, ir neurotoksinai, ir citotoksinai. Jie gali pasireikšti labai įvairiai: ir alerginėmis reakcijomis – odos dirginimu, akių perštėjimu.
O jeigu matomas dugnas, ir viskas gana skaidru, tai tikriausiai, kad ir bus saugu maudytis, ar ne?
G. Norkienė: Taip. Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį, jeigu esate pajūryje, tai, žinoma, iš jūros yra išmetami didieji dumbliai, kurių gali būti pakrantėje. Savivaldybės turėtų atkreipti dėmesį, kad šiuos dumblius reikėtų išvežti iš pakrantės, nes jie irgi nėra gerai ne tik estetiškai, bet ir sveikatai.
