Įkrovė elektromobilį ir išvažiavo siekti rekordo: sustojo tik po 1 338 km – rezultatas nustebino net „Audi“

Diskusijos apie elektromobilius dažnai baigiasi tuo pačiu klausimu – kiek kilometrų iš tikrųjų galima nuvažiuoti viena baterijos įkrova? Lenkijos ralio lenktynininkas Miko Marczykas nusprendė atsakymo ieškoti praktiškai ir kartu pamėginti peržengti ribą, kuri dar visai neseniai serijiniam elektromobiliui būtų atrodžiusi sunkiai įsivaizduojama.

Eksperimentui pasirinktas ne specialiai rekordui sukurtas prototipas, o serijinis „Audi A6 Sportback e-tron performance“. Automobilio baterija buvo visiškai įkrauta, o tada prasidėjo ilgas važiavimas, kurio tikslas buvo iš vienos įkrovos išspausti maksimalų įmanomą nuotolį.

Galutinis skaičius nustebino net pačius automobilio gamintojo atstovus.

Elektromobilis viena įkrova įveikė 1 338 kilometrus.

Oficialūs skaičiai žadėjo gerokai mažiau

Būtent palyginus rekordinį rezultatą su gamintojo deklaruojamais duomenimis geriausiai matyti, koks neįprastas buvo šis bandymas.

„Audi A6 Sportback e-tron performance“ pagal WLTP metodiką gali pasiūlyti maždaug 750 kilometrų siekiantį oficialų nuotolį, priklausomai nuo konkrečios automobilio komplektacijos.

Tai jau savaime yra daug – tokio nuotolio pakanka ilgoms kelionėms be dažno sustojimo prie įkrovimo stotelės.

Tačiau M. Marczyko pasiektas rezultatas oficialų rodiklį viršijo šimtais kilometrų.

Skirtumas toks didelis, kad natūraliai kyla klausimas: kaip serijinis automobilis su ta pačia baterija galėjo nuvažiuoti beveik dvigubai daugiau?

Atsakymas slypi ne didesnėje baterijoje

Rekordiniame automobilyje nebuvo sumontuota slapta milžiniška baterija.

„A6 Sportback e-tron performance“ naudoja maždaug 100 kWh bendrosios talpos aukštos įtampos bateriją, iš kurios apie 94,9 kWh yra naudojama.

Automobilio elektrinė pavara taip pat nebuvo pakeista specialiai šiam rekordui.

Didžiausią skirtumą padarė tai, kaip buvo važiuojama.

M. Marczykas, turintis profesionalaus ralio lenktynininko patirties, šį kartą turėjo daryti visiškai priešingai nei greičio ruože – ne ieškoti kiekvienos sekundės, o maksimaliai taupyti kiekvieną baterijoje likusią kilovatvalandę.

Rekordui pasirinktos ypatingos sąlygos

Bandymas vyko specialiai parinktame maždaug 7,5 kilometro ilgio viešojo kelio ruože Lenkijoje.

Maršrutas nebuvo pasirinktas atsitiktinai. Jis buvo beveik visiškai lygus, todėl automobilis neturėjo nuolat eikvoti papildomos energijos įkalnėms.

Važiavimo metu buvo siekiama išlaikyti kuo stabilesnį greitį ir vengti staigaus greitėjimo bei stabdymo.

Būtent tokios sąlygos leidžia elektromobiliui veikti gerokai efektyviau nei įprastame miesto ar greitkelio eisme.

Todėl 1 338 kilometrų rezultato nereikėtų suprasti kaip pažado, kad nusipirkęs tokį „Audi“ vairuotojas kasdien galės nuvažiuoti Kaunas–Berlynas beveik nesustodamas.

Tai buvo efektyvumo rekordas.

Vienas skaičius parodo, kaip ekstremaliai taupiai buvo važiuojama

Rekordo metu vidutinės automobilio elektros sąnaudos siekė vos apie 7 kWh/100 km.

Palyginimui, realiame eisme didelių elektromobilių energijos sąnaudos dažnai būna gerokai didesnės, ypač važiuojant greitkeliu, žiemą arba palaikant didelį greitį.

Būtent todėl rekordinio bandymo rezultatas taip smarkiai skiriasi nuo įprastų WLTP ar realaus eismo skaičių.

Automobilio energija buvo naudojama beveik vienam tikslui – judėjimui į priekį kuo efektyvesniu režimu.

Ralio lenktynininkui teko išmokti važiuoti visiškai kitaip

M. Marczykas automobilių sporto pasaulyje įpratęs prie visiškai kitokių užduočių.

Ralio greičio ruože svarbu kuo greičiau įsibėgėti, maksimaliai išnaudoti automobilio sukibimą, tiksliai stabdyti ir kiekvieną posūkį įveikti kuo didesniu tempu.

Rekordo bandyme tokia vairavimo technika būtų sunaikinusi visas galimybes pasiekti išskirtinį rezultatą.

Kiekvienas staigus akseleratoriaus paspaudimas reiškia didesnes energijos sąnaudas. Didėjant greičiui sparčiai auga ir aerodinaminis pasipriešinimas.

Todėl šį kartą profesionalaus lenktynininko užduotis buvo ne važiuoti greitai, o važiuoti kuo tolygiau ir tiksliau.

Aerodinamika čia tapo vienu svarbiausių ginklų

„Audi A6 e-tron“ nuo pat pradžių buvo kuriamas daug dėmesio skiriant aerodinamikai.

Elektromobiliams tai ypač svarbu. Važiuojant didesniu greičiu nemaža dalis baterijos energijos sunaudojama ne pačiam automobilio svoriui judinti, o oro pasipriešinimui įveikti.

Kuo mažesnis aerodinaminis pasipriešinimas, tuo mažiau energijos automobilis praranda stumdamas orą.

Tai viena priežasčių, kodėl šiuolaikiniai elektromobiliai turi aptakius kėbulus, lygesnes automobilio apačias ir kruopščiai suprojektuotus oro srautus aplink ratus.

Rekordiniame važiavime visi šie maži efektyvumo pranašumai susidėjo į labai didelį galutinį rezultatą.

Kodėl realiame greitkelyje 1 338 km nepavyktų?

Čia slypi svarbiausia rekordo detalė.

Įprastoje kelionėje vairuotojas susiduria su kamščiais, lenkimais, įkalnėmis, vėju, temperatūros pokyčiais, oro kondicionavimo ar šildymo poreikiu ir, svarbiausia, gerokai didesniu greičiu.

Važiuojant 120–130 km/val. energijos sąnaudos smarkiai padidėja vien dėl aerodinaminio pasipriešinimo.

Žiemą prisideda dar vienas veiksnys – šalta baterija ir salono šildymas. Dėl to to paties elektromobilio realus nuotolis gali pastebimai keistis priklausomai nuo metų laiko ir kelionės pobūdžio.

Todėl Gineso rekordas parodo ne kasdienį „Audi“ nuotolį, o teorinių bei praktinių automobilio efektyvumo galimybių ribą.

Vis dėlto rekordas atskleidė kai ką svarbaus

Nors įprastam vairuotojui pakartoti 1 338 kilometrų rezultatą būtų nerealu, eksperimentas labai aiškiai parodė, kokią didžiulę įtaką elektromobilio nuotoliui turi ne vien baterijos dydis.

Svarbus greitis, aerodinamika, oro temperatūra, kelio reljefas, padangos ir vairavimo stilius.

Todėl du žmonės, vairuojantys identiškus elektromobilius, tomis pačiomis 100 kWh baterijomis gali pasiekti labai skirtingą rezultatą.

Šis principas galioja ir vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams, tačiau elektromobiliuose energijos vartojimo skirtumas vairuotojui tampa ypač akivaizdus, nes tiesiogiai atsispindi likusio nuotolio indikatoriuje.

Elektromobilių lenktynės persikelia į kitą sritį

Dar prieš keletą metų elektromobilių gamintojai daugiausia varžėsi baterijų dydžiu ir variklių galia.

Dabar konkurencija keičiasi.

Didelė baterija reiškia didesnį svorį, didesnę kainą ir daugiau žaliavų. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, kiek kilometrų automobilis sugeba nuvažiuoti sunaudodamas vieną kilovatvalandę energijos.

Tai reiškia efektyvesnius variklius, pažangesnę elektroniką, geresnę aerodinamiką ir mažesnius energijos nuostolius.

M. Marczyko rekordas tapo ekstremaliu pavyzdžiu, kiek daug gali lemti būtent efektyvumas.

Viena įkrova – 1 338 kilometrai

Galiausiai visi techniniai paaiškinimai susiveda į vieną skaičių.

1 338 kilometrai viena baterijos įkrova.

Rezultatas oficialiai įrašytas į Gineso rekordų istoriją, o serijinis „Audi A6 Sportback e-tron performance“ parodė gerokai didesnį potencialą, nei galima būtų spręsti vien iš įprastų automobilio techninių duomenų.

Tačiau rekordas kartu siunčia ir kitą žinią: vien baterijos talpa nepasako, kiek toli gali nuvažiuoti elektromobilis.

Kartais didžiausias rezervas slepiasi ne po automobilio dugnu esančioje baterijoje, o tame, kaip efektyviai kiekviena joje sukaupta kilovatvalandė paverčiama nuvažiuotais kilometrais. O šį kartą galutinis skaičius – 1 338 km – pranoko net pačių automobilio kūrėjų lūkesčius.