Aidas Užkuraitis
Karas Ukrainoje artėja prie dar vieno neramaus rudens, o pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad įtampa ne slūgsta, bet auga.
Rusija intensyvina atakas prieš Ukrainos miestus, o Kyjivas savo ruožtu vis atviriau kalba apie spaudimo Rusijai didinimą.
Todėl kai kurie analitikai dabar žvelgia į spalį ir perspėja: būtent šis mėnuo gali tapti vienu pavojingiausių šio rudens laikotarpių.
Tačiau yra viena labai svarbi aplinkybė – tai kol kas prognozė, o ne neišvengiamas scenarijus.
Viena rugsėjo ataka pasiuntė labai aiškų signalą
Rugsėjo 4-ąją Kyjivo centre Rusijos dronas smogė Ukrainos saugumo tarnybos – SBU – būstinei.
Tai itin simbolinis taikinys pačiame Ukrainos sostinės centre.
Po atakos Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ruošiasi atsakyti.
Ir būtent šie žodžiai dabar sulaukia ypatingo dėmesio.
Zelenskio žinutė buvo trumpa, tačiau jos prasmė – daug platesnė
Ukrainos prezidentas jau kurį laiką kalba apie tai, kad spaudimas Rusijai turi didėti.
Kyjivo argumentas paprastas: jeigu Maskva nejaučia pakankamai didelės karo kainos, ji neturi paskatos sutikti su Ukrainai priimtinomis taikos sąlygomis.
Todėl Ukraina vis aktyviau bando perkelti dalį karo ekonominio spaudimo į pačią Rusiją.
Tačiau štai kodėl ekspertų akys krypsta būtent į spalį
„Technologijos.lt“ cituojamas Ukrainos karo analitikas Aleksandras Kovalenka mano, kad dabartinė įvykių seka gali būti tik pasirengimas gerokai intensyvesniam laikotarpiui.
Jo vertinimu, rugsėjį gali būti kaupiami pajėgumai, o spalį operacijų intensyvumas galėtų pastebimai išaugti.
Tai nėra oficialiai paskelbtas Ukrainos planas.
Tačiau analitiko argumentas remiasi ankstesne karo dinamika – intensyvesni veiksmai neretai vykdomi etapais, tarp kurių daromos pertraukos ir kaupiami ištekliai.
Tikrasis tikslas gali būti ne fronto linija
Viena svarbiausių pastarųjų mėnesių tendencijų – vis didesnis dėmesys Rusijos ekonominiam užnugariui.
Ukrainos vadovybė neslepia siekio didinti ekonominę karo kainą Maskvai.
Todėl svarbiausia kova vyksta ne tik apkasuose.
Ji persikelia į energetiką, logistiką, transportą ir kitus sektorius, nuo kurių priklauso Rusijos galimybės tęsti ilgą karą.
Rusijai atsirado problema, kurios fronte nematyti
Kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo svarbesnis tampa klausimas, kiek abi valstybės gali jį finansuoti.
Rusijai energijos eksportas išlieka vienu svarbiausių valstybės pajamų šaltinių.
Todėl bet kokie ilgalaikiai energetikos ir logistikos sutrikimai Maskvai yra ne vien techninė problema.
Tai gali tapti ekonomine problema.
O būtent ekonominį spaudimą Ukraina pastaruoju metu vis dažniau įvardija kaip vieną priemonių priversti Kremlių keisti savo skaičiavimus.
Tuo metu danguje jau vyksta pavojingas pokytis
Pastarosios dienos parodė, kad intensyvėja ir Rusijos oro kampanija prieš Ukrainą.
Kyjivas bei kiti miestai patiria pasikartojančias atakas.
Rugsėjo pradžioje Rusija vykdė dideles atakas prieš Ukrainą, o smūgis SBU būstinei tapo vienu ryškiausių naujausių epizodų.
Tai kelia klausimą, ar abi pusės artėja prie naujo atsakomųjų veiksmų ciklo.
Putinas ir Zelenskis jau kalba vis griežčiau
Dar viena nerimą kelianti detalė – pasikeitusi abiejų valstybių vadovų retorika.
Vladimiras Putinas pastarosiomis dienomis kaltino Ukrainą „terorizmu“ ir kalbėjo apie galimus Rusijos atsakomuosius veiksmus.
Zelenskis savo ruožtu perspėjo, kad spaudimas Rusijai bus tęsiamas.
Kai kartu intensyvėja ir karinės operacijos, ir politinė retorika, eskalacijos rizika natūraliai didėja.
Ir čia atsiranda didžiausias nežinomasis – Donaldas Trumpas
Tuo pat metu JAV administracija vis dar mėgina rasti diplomatinį kelią.
Amerikos pasiuntiniai ruošiasi naujiems kontaktams su Maskva ir Kyjivu.
Tačiau iki šiol diplomatinės pastangos nepadėjo pasiekti stabilaus susitarimo, kuris sustabdytų karą.
Tai reiškia, kad artimiausios savaitės gali tapti savotiškomis lenktynėmis tarp dviejų procesų:
diplomatijos ir eskalacijos.
Jeigu diplomatija nepajudės, ruduo gali atrodyti visiškai kitaip
Būtent čia spalio prognozė tampa įdomiausia.
Jeigu rugsėjį nepavyktų pasiekti reikšmingo diplomatinio proveržio, abi pusės galėtų bandyti sustiprinti savo pozicijas prieš žiemą.
Rusija siektų išlaikyti karinį spaudimą Ukrainai.
Ukraina savo ruožtu mėgintų didinti Maskvos mokamą ekonominę ir politinę karo kainą.
Tokiu atveju spalio mėnuo iš tiesų galėtų tapti intensyvesnis.
Tačiau yra viena detalė, kurios negalima pamiršti
Skambi frazė „spalis gali sprogti“ nereiškia, kad didelė eskalacija spalį jau suplanuota ar neišvengiama.
Tai analitinė prognozė.
Karo metu situacija gali pasikeisti per kelias dienas.
Diplomatinės derybos, politiniai sprendimai, situacija fronte ar kitų valstybių veiksmai gali visiškai pakeisti dabartinius skaičiavimus.
Todėl spalio nereikėtų pateikti kaip iš anksto nustatytos „eskalacijos datos“.
Vis dėlto ženklų, kuriuos verta stebėti, daugėja
Rusijos atakų intensyvėjimas, smūgis vienam svarbiausių Ukrainos saugumo objektų, griežtėjanti abiejų valstybių vadovų retorika ir Ukrainos kalbos apie didesnį spaudimą Rusijai sudaro neramų paveikslą.
Prie jo prisideda ir vis dar neaiški diplomatinių pastangų ateitis.
Todėl artimiausios kelios savaitės gali parodyti daug daugiau nei dabartinės prognozės.
Spalis gali tapti mėnesiu, kai paaiškės kryptis
Kol kas niekas negali patikimai pasakyti, ar spalį iš tiesų prasidės didesnė eskalacija.
Tačiau viena jau aišku – abi pusės siunčia signalus, kad trauktis neketina.
Jeigu diplomatinis langas dar labiau susiaurės, karinis spaudimas gali tapti pagrindiniu būdu mėginti pakeisti priešininko poziciją.
Todėl svarbiausias klausimas dabar ne tai, ar spalio mėnuo pažymėtas kažkokiame slaptame kalendoriuje.
Klausimas daug paprastesnis:
ar iki spalio diplomatija dar spės aplenkti eskalaciją?
