Aidas Užkuraitis
Kol Lietuvoje griežtinamos tabako ir nikotino gaminių prekybos taisyklės, kaunietį prie vienos parduotuvės nustebino visiškai kitoks vaizdas. Viešai prieinamoje vietoje jis aptiko automatą, kuriame galima įsigyti su rūkymu siejamų priedų – cigarečių popierėlių, filtrų ir kitų panašių prekių.
Didžiausią nuostabą vyrui sukėlė ne pats automatas, o tai, kad, jo teigimu, juo gali naudotis praktiškai bet kas. Jokio dokumento parodyti nereikia, nėra ir akivaizdžios pirkėjo amžiaus patikros.
Tai kauniečiui sukėlė klausimą: kaip tokios prekės gali būti taip lengvai pasiekiamos vietoje, kur prie aparato gali prieiti ir nepilnamečiai?
Pamatęs automatą nusprendė netylėti
Kaunietis savo pastebėjimu nusprendė pasidalyti viešai. Jo dėmesį patraukė kontrastas tarp vis griežtesnio tabako ir nikotino gaminių reguliavimo bei laisvai pasiekiamo automato su rūkymui skirtais priedais.
Vyro teigimu, prie aparato gali prieiti bet kuris praeivis. Norint pasirinkti prekę nereikia pardavėjui pateikti asmens dokumento ar kitaip įrodyti savo amžiaus.
Būtent tai jam ir pasirodė keisčiausia.
„Šitą situaciją verta eskaluoti visur“, – savo nuostabos neslėpė kaunietis.
Didžiausias klausimas – ne suaugusieji
Suaugusiam žmogui cigarečių popierėlių ar filtrų automatas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip dar viena savitarnos prekybos forma.
Tačiau kauniečiui užkliuvo visai kas kita – tokio aparato prieinamumas vaikams ir paaugliams.
Įprastoje parduotuvėje tabako ar nikotino gaminių pirkimas yra kontroliuojamas, o kilus abejonių dėl pirkėjo amžiaus pardavėjas gali paprašyti pateikti asmens dokumentą.
Automate žmogaus, galinčio įvertinti pirkėjo amžių, nėra.
Todėl iš karto kyla klausimas, ar panašių prekių pardavimas tokiu būdu nesukuria spragos, kurios įprastoje parduotuvėje nebūtų.
Tačiau čia yra viena labai svarbi detalė
Nors cigarečių popierėliai, filtrai ir kiti panašūs produktai yra glaudžiai siejami su rūkymu, teisiškai jie nėra tas pats, kas cigaretės ar kiti tabako bei nikotino gaminiai.
Būtent dėl šio skirtumo situacija nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Tabako ir nikotino produktams Lietuvoje taikomi specialūs prekybos, reklamos ir amžiaus apribojimai. Tačiau ne kiekvienam šalia jų naudojamam aksesuarui automatiškai taikomos identiškos taisyklės.
Todėl vien faktas, kad aparate nėra amžiaus patikros, savaime dar neįrodo, kad jo savininkas pažeidžia įstatymus.
Tačiau tai nepanaikina kito klausimo – ar dabartinis reguliavimas pakankamai atsižvelgia į tai, kad tokie produktai gali būti lengvai prieinami nepilnamečiams.
Kontrastas, kurį sunku nepastebėti
Pastaraisiais metais Lietuvoje nuosekliai griežtinama tabako ir su nikotinu susijusių gaminių kontrolė.
Ribojama reklama, prekybos vietose tabako gaminiai nebėra laisvai demonstruojami pirkėjams, o nepilnamečiams jų parduoti negalima.
Visa šių priemonių kryptis gana aiški – mažinti tabako ir nikotino gaminių matomumą bei jų prieinamumą jauniems žmonėms.
Todėl viešoje vietoje stovintis automatas su rūkymui naudojamais priedais kai kuriems žmonėms gali atrodyti kaip paradoksas.
Vienoje vietoje valstybė stengiasi mažinti tokių produktų matomumą, o kitoje su rūkymu tiesiogiai siejamas prekes galima įsigyti iš automato be pardavėjo.
Ar tokį automatą gali naudoti vaikas?
Tai ir yra vienas svarbiausių šios istorijos klausimų.
Jeigu automatas neturi amžiaus patikros sistemos ir stovi viešai prieinamoje vietoje, techniškai prie jo gali prieiti ir nepilnametis.
Tačiau reikia pabrėžti, kad kalbama apie rūkymo priedus, o ne pačias cigaretes, elektronines cigaretes ar kitus nikotino gaminius.
Šis skirtumas svarbus ne tik teisiškai.
Diskusija šiuo atveju yra platesnė: ar nepilnamečiams turėtų būti taip lengvai prieinami daiktai, kurių pagrindinė paskirtis tiesiogiai susijusi su rūkymu?
Vienas aparatas atvėrė daug didesnę diskusiją
Kauniečio pastebėtas automatas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip smulkmena. Tačiau jis atskleidžia problemą, kuri atsiranda tuomet, kai technologijos ir nauji prekybos būdai vystosi greičiau nei visuomenės diskusija apie jų reguliavimą.
Savitarnos automatai tampa įprastu reiškiniu. Iš jų perkamas maistas, gėrimai, gėlės ir daugybė kitų prekių.
Tačiau kai automatuose atsiranda produktų, glaudžiai susijusių su suaugusiesiems skirtais įpročiais, kyla visiškai kitokie klausimai.
Kas turėtų užtikrinti, kad prie tokių prekių neprieitų vaikai? Ar tam reikalinga elektroninė amžiaus patikra? O gal tam tikrų prekių automatuose apskritai neturėtų būti?
Teisėta dar nebūtinai reiškia, kad klausimų nėra
Kol nėra nustatyta konkretaus teisės pažeidimo, būtų klaidinga tokį automatą iš karto vadinti nelegaliu.
Tačiau kauniečio iškelta problema nuo to nedingsta.
Jeigu valstybės tikslas yra mažinti rūkymo patrauklumą ir prieinamumą nepilnamečiams, verta diskutuoti ne tik apie cigaretes ar elektronines cigaretes, bet ir apie aplink jas susiformavusią prekybą.
Vienas prie Kauno parduotuvės pastebėtas automatas todėl iškėlė labai paprastą, tačiau nepatogų klausimą: jeigu su rūkymu susijusius gaminius stengiamasi kuo labiau atriboti nuo vaikų, kodėl dalį tam skirtų priedų nepilnametis gali pasiekti tiesiog priėjęs prie viešai stovinčio aparato?
