Aidas Užkuraitis
Žemėlapyje pokytis atrodo nedidelis. Kelios linijos pasislinko, vienur Rusijos pajėgos pažengė pirmyn, kitur buvo priverstos atsitraukti.
Tačiau sudėjus visos vasaros skaičius į vieną vietą išryškėja visai kitoks vaizdas.
Ir viena proporcija atrodo sunkiai įtikėtina.
Ukrainiečių karo ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka suskaičiavo, kokią kainą Rusijos pajėgos, jo vertinimu, sumokėjo už teritorinius pokyčius per vasaros puolimo kampaniją.
Rezultatas toks, kad net pats užimtos teritorijos dydis tampa antraeiliu skaičiumi.
Tačiau didžiausia staigmena slypi ne ten, kur jos būtų galima tikėtis.
Viskas paaiškėjo suskaičiavus tris mėnesius
Kovalenkos pateiktais duomenimis, Rusijos pajėgos vasaros pradžioje kontroliavo apie 72,884 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos.
Vasaros pabaigoje – apie 73,007 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Skirtumas – maždaug 123 kvadratiniai kilometrai.
Iš pirmo žvilgsnio tai reiškia teritorinį prieaugį.
Tačiau tada analitikas šalia šio skaičiaus padėjo kitą.
Ir vaizdas pasikeitė.
124 tūkstančiai prieš 123
Kovalenka teigia, kad per tris vasaros mėnesius Rusijos pajėgų personalo nuostoliai siekė apie 124 170 žmonių.
Pagal jo skaičiavimą, vienam grynojo teritorinio prieaugio kvadratiniam kilometrui teko daugiau kaip 1 000 personalo nuostolių.
Tai nėra žuvusių karių skaičius – karo nuostolių statistika paprastai apima skirtingas netekčių kategorijas.
Be to, karo metu abiejų pusių skelbiami nuostolių duomenys negali būti operatyviai ir visiškai nepriklausomai patikrinti.
Tačiau būtent šis santykis tapo pagrindine analitiko išvada.
Rugpjūtį pasirodė dar vienas signalas
Vien rugpjūtį, Kovalenkos naudojamais duomenimis, Rusijos pajėgų personalo nuostoliai siekė 42 020.
Tuo metu grynasis teritorinis pokytis, įvertinus Ukrainos kontratakas ir susigrąžintas teritorijas, jo skaičiavimu, sudarė apie 102,9 kvadratinio kilometro.
Taigi vienam kvadratiniam kilometrui teko maždaug 408 personalo nuostoliai.
Tačiau žmonės – tik viena istorijos dalis.
Tada analitikas pažvelgė į techniką
Jo pateiktoje rugpjūčio suvestinėje minimi dideli įvairių kategorijų technikos nuostoliai.
Tačiau viena tendencija ypač išsiskiria.
Kovalenka teigia, kad nuo 2026 metų pradžios Rusijos pajėgos prarado beveik 70 tūkst. transporto priemonių, o daugiau kaip 40 tūkst. tokių nuostolių teko vien vasarai.
Jo vertinimu, tai rodo išliekančias logistikos problemas.
Ir štai kur gali slypėti tikroji problema
Kariuomenei neužtenka turėti žmonių.
Juos reikia aprūpinti, pervežti ir palaikyti tiekimo grandines.
Todėl transporto bei kitos technikos nuostoliai ilgainiui gali tapti ne mažiau svarbūs nei teritorijos pokyčiai žemėlapyje.
Kovalenka būtent čia įžvelgia vieną pagrindinių Rusijos vasaros kampanijos problemų.
Jo vertinimu, Maskvai nepavyko išspręsti logistikos ir priešakinių dalinių aprūpinimo sunkumų.
Tačiau yra dar viena detalė
Analitikas atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą nuo 2023 metų kai kuriose vietose Rusijos pajėgos buvo priverstos sistemingai trauktis.
Tai nereiškia, kad Rusija visame fronte traukiasi ar kad jos puolimas sustojo.
Frontas išlieka nevienodas, o situacija atskiruose ruožuose gali smarkiai skirtis.
Tačiau bendras vasaros rezultatas, Kovalenkos vertinimu, neatitiko kainos, kuri buvo sumokėta siekiant teritorinio prieaugio.
Žemėlapis gali apgauti
Karo eigą dažnai vertiname pagal spalvotas teritorijas žemėlapyje.
Jeigu viena pusė pasistūmėjo kelis kilometrus – atrodo, kad ji laimi.
Jeigu linija nejuda – atrodo, kad nieko nevyksta.
Tačiau už kiekvieno tokio pokyčio slypi kur kas daugiau.
Žmonių netektys.
Technikos nuostoliai.
Logistikos galimybės.
Ir klausimas, ar tokį tempą įmanoma išlaikyti ilgą laiką.
Būtent todėl vasaros statistika atskleidžia tai, ko vien pažvelgus į fronto žemėlapį beveik neįmanoma pamatyti.
Rusija teritorijos užėmė daugiau, tačiau, jeigu Kovalenkos skaičiavimai teisingi, kaina už šį pokytį buvo milžiniška.
O artėjantis rudens ir žiemos laikotarpis parodys, ar ši tendencija tęsis.
