Aidas Užkuraitis
Dar visai neseniai ši Rusijos teritorija galėjo atrodyti esanti taip toli nuo karo, kad tiesioginė ataka čia būtų sunkiai įsivaizduojama. Nuo Ukrainos ją skiria daugiau kaip 3000 kilometrų, o aplink plyti vienas svarbiausių Rusijos naftos ir dujų gavybos regionų.
Tačiau rugsėjo 9-ąją situacija pasikeitė.
Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos (SSO) paskelbė surengusios tolimiausią smūgį Rusijos teritorijoje nuo plataus masto karo pradžios. Pasak jų, bepiločiai pasiekė Jamalo-Nencų autonominę apygardą ir smogė dviem stambiems Rusijos dujų kondensato pramonės objektams.
Taikiniais tapo Novyj Urengojaus ir Purovskio įmonės.
Ukrainos pusės teigimu, iki jų bepiločiai įveikė daugiau kaip 3000 kilometrų.
Jeigu paskelbti duomenys galutinai pasitvirtins, ši ataka bus svarbi ne tik dėl pasiekto atstumo. Ji parodytų, kad teritorijos, kurias Maskva galėjo laikyti itin giliu užnugariu, nebūtinai yra visiškai apsaugotos nuo karo padarinių.
Smogė vienam svarbiausių Rusijos energetikos regionų
Jamalo-Nencų autonominė apygarda nėra atsitiktinai pasirinkta vieta Rusijos žemėlapyje.
Tai vienas svarbiausių šalies naftos ir dujų gavybos centrų. Regiono ekonominė reikšmė Rusijai milžiniška, o jame veikianti infrastruktūra yra glaudžiai susijusi su šalies energetikos sektoriumi.
Būtent čia įsikūrę abu Ukrainos SSO įvardyti objektai.
Novyj Urengojaus įmonės projektinis pajėgumas, Ukrainos pajėgų pateiktais duomenimis, siekia apie 19,5 mln. tonų žaliavos per metus.
Purovskio gamykla vien per 2025 metus, kaip skelbiama, perdirbo apie 13,4 mln. tonų dujų kondensato.
Tai leidžia suprasti, kodėl Ukrainos pajėgos šiuos objektus vadina reikšmingais Rusijos dujų kondensato pramonei.
Daugiau kaip 3000 kilometrų
Vis dėlto didžiausią dėmesį šį kartą patraukė ne vien pasirinktų objektų svarba.
Tai – atstumas.
Specialiųjų operacijų pajėgos skelbia, kad jų naudoti bepiločiai iki taikinių įveikė daugiau kaip 3000 kilometrų.
Kai kuriuose Ukrainos šaltiniuose nurodomas net didesnis nei 3200 kilometrų atstumas.
Iki šiol tokio gylio Rusijos teritorijoje esantys objektai buvo laikomi gerokai mažiau pažeidžiamais nei infrastruktūra šalies vakaruose.
Dabar ši prielaida gali būti peržiūrėta.
Tai nereiškia, kad visa Rusijos teritorija staiga tapo vienodai pasiekiama ar kad kiekvieną tokį smūgį galima pakartoti. Tačiau pats faktas, kad ataka, Ukrainos teigimu, pasiekė Jamalo regioną, turi nemažą simbolinę ir strateginę reikšmę.
Apie vieną ataką pranešta dar prieš oficialų ukrainiečių pareiškimą
Informacija apie incidentą regione pradėjo sklisti dar prieš Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgoms paskelbiant savo pareiškimą.
Rusijos informaciniuose kanaluose pasirodė pranešimų apie bepiločių ataką Novyj Urengojuje ir incidentą pramonės objekte.
Vėliau Ukrainos SSO prisiėmė atsakomybę ir paskelbė, kad buvo atakuotas ne vienas, o du objektai.
Antruoju taikiniu įvardyta Purovskio dujų kondensato perdirbimo įmonė.
Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus – pranešimą apie pataikymą ir tikslų padarytos žalos mastą.
Ukrainos pusė paskelbė, kad abu objektai buvo sėkmingai pasiekti, tačiau nepriklausomai patvirtinto išsamaus vertinimo, kiek stipriai sutrikdyta jų veikla, kol kas nėra.
Todėl teigti, kad gamyklos sunaikintos ar ilgam išvestos iš rikiuotės, šiuo metu būtų per anksti.
Kodėl Ukraina vis dažniau žvalgosi į Rusijos energetikos sektorių?
Pastaruoju metu Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiuose vis dažniau figūruoja objektai, susiję su Rusijos energetikos infrastruktūra.
Kyjivo argumentas paprastas – energetikos sektoriaus pajamos yra vienas svarbiausių Rusijos valstybės finansavimo šaltinių.
Todėl Ukraina tokius smūgius pristato kaip bandymą mažinti ekonominius išteklius, kuriais Maskva gali finansuoti karą.
Rusijos naftos ir dujų sektorius dešimtmečius buvo vienas pagrindinių šalies biudžeto pajamų šaltinių.
Dėl šios priežasties smūgis objektui už tūkstančių kilometrų nuo fronto turi kitokią reikšmę nei tiesioginis karinis susidūrimas mūšio lauke.
Jo tikslas – paveikti infrastruktūrą giliai užnugaryje.
Jamalas ilgą laiką atrodė labai toli nuo karo
Geografija šioje istorijoje ypač svarbi.
Nuo Ukrainos iki Jamalo-Nencų autonominės apygardos driekiasi milžiniška Rusijos teritorija.
Daug ankstesnių Ukrainos atakų buvo sutelktos gerokai arčiau šalies vakarinių sienų esančiuose regionuose.
Todėl objektų pasiekimas už daugiau kaip 3000 kilometrų siunčia kitokią žinutę.
Rusijai tenka galvoti ne vien apie infrastruktūros apsaugą pasienio ar vakariniuose regionuose. Kuo didesnį atstumą gali pasiekti Ukrainos naudojamos sistemos, tuo didesnėje teritorijoje Maskvai teoriškai tenka vertinti galimas rizikas.
Tačiau iš vienos atakos dar negalima spręsti, kad tokio nuotolio smūgiai taps kasdienybe.
Ukraina tai vadina rekordu
Pačios Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgos pareiškimą pradėjo pabrėždamos, kad tai buvo pirmas tokio masto atvejis.
Jos ataką pavadino giliausiu smūgiu Rusijos teritorijoje per visą karą.
Iki šiol Ukraina jau buvo skelbusi apie labai tolimas bepiločių atakas, tačiau Jamalo regiono pasiekimas kartelę pakėlė dar aukščiau.
Ir būtent todėl rugsėjo 9-osios įvykiai svarbūs platesniame karo kontekste.
Karo pradžioje didžiulis Rusijos teritorijos gylis buvo laikomas vienu svarbiausių jos pranašumų. Strategiškai svarbi infrastruktūra galėjo būti išdėstyta tūkstančius kilometrų nuo fronto.
Tolimojo nuotolio technologijų plėtra šį pranašumą palaipsniui mažina.
Tačiau apie pasekmes kalbėti dar anksti
Po tokio pobūdžio atakų abi konflikto pusės informaciją pateikia per savo interesų prizmę.
Ukrainai svarbu parodyti augančias tolimojo nuotolio galimybes, Rusijai – sumenkinti padarytą žalą ir parodyti, kad strateginė infrastruktūra veikia.
Todėl pirmosiomis valandomis po atakos ypač svarbu vengti kategoriškų išvadų.
Šiuo metu galima gana užtikrintai teigti, kad rugsėjo 9 dieną Jamalo-Nencų autonominėje apygardoje buvo pranešta apie bepiločių atakas, o Ukrainos SSO paskelbė smogusios Novyj Urengojaus ir Purovskio objektams.
Tačiau kiek ilgai ir kokiu mastu jų darbas galėjo būti sutrikdytas, dar turėtų paaiškėti.
Vis dėlto viena šios istorijos detalė jau dabar išsiskiria.
Daugiau kaip 3000 kilometrų nuo Ukrainos esanti teritorija, kuri dar neseniai galėjo atrodyti esanti saugiame Rusijos užnugaryje, pirmą kartą atsidūrė Ukrainos paskelbto rekordinio smūgio centre.
Ir būtent pasiektas atstumas, o ne vien konkrečių gamyklų žala, gali tapti svarbiausia rugsėjo 9-osios atakos žinute Maskvai.
