Aidas Užkuraitis
Rusijos smūgiai Ukrainai įžengia į dar vieną pavojingą etapą. Pastarosiomis dienomis Kyjive vis dažniau atakuojami objektai, kurių pažeidimas gali paveikti ne tik kariuomenę ar atskiras įmones, bet ir milijoninio miesto kasdienį gyvenimą.
Ukrainos pareigūnai skelbia matantys aiškų pokytį: po smūgių energetikos, telekomunikacijų, logistikos ir kitiems infrastruktūros objektams dėmesys nukrypo į tiltus per Dnieprą. Būtent jie jungia dvi Ukrainos sostinės dalis ir yra itin svarbūs miesto transportui.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha dėl pastarųjų atakų kreipėsi į šalies partnerius, ragindamas stiprinti oro gynybą ir didinti spaudimą Rusijai.
Tai, kas vyksta Kyjive, gali būti tik daug didesnio plano pradžia
Pastarosios dienos Ukrainos sostinėje buvo neramios. Rusijos pajėgos intensyvino atakas prieš infrastruktūrą, o vienais svarbiausių taikinių tapo tiltai per Dnieprą.
Tai nėra eiliniai miesto keliai.
Dniepras Kyjivą faktiškai dalija į dvi dalis. Daugiau nei trečdalis maždaug trijų milijonų sostinės gyventojų iki plataus masto karo gyveno kairiajame upės krante, tačiau didelė dalis darboviečių, valstybinių institucijų ir verslo centrų yra kitame krante.
Todėl rimtas tiltų pažeidimas gali sukelti grandininę reakciją – nuo viešojo transporto sutrikimų iki sudėtingesnio žmonių, prekių ir tarnybų judėjimo.
Ir būtent čia atsiranda viena svarbiausių pastarųjų atakų detalių.
Iš pradžių smogta vienam tiltui – tačiau tuo viskas nesibaigė
Spalio pradžioje Rusijos dronai smogė Pietiniam tiltui Kyjive.
Buvo apgadintos konstrukcijos ir kelio danga, sutriko metro bei antžeminio viešojo transporto judėjimas.
Tačiau po šios atakos sekė nauji smūgiai.
Spalio 3-iąją per Rusijos oro ataką buvo apgadintas ir Šiaurinis tiltas per Dnieprą. Miesto valdžia buvo priversta stabdyti eismą viena kryptimi, nes nukentėjo kelio danga ir troleibusų infrastruktūra.
Po dienos šis tiltas vėl tapo atakos taikiniu.
Tai jau leido kalbėti ne apie pavienį incidentą, o apie besiformuojančią tendenciją.
Ukraina perspėja: dabar taikomasi į miesto „arterijas“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pastarąsias atakas apibūdino kaip naują Rusijos kampanijos etapą.
Pasak jo, anksčiau buvo smogiama maisto sandėliams, prekybos infrastruktūrai, vaistų sandėliams ir svarbioms duomenų sistemoms, o dabar taikinių sąraše atsirado tiltai.
Tokį Ukrainos pareigūnų vertinimą sustiprina tai, kad smūgiai per kelias dienas buvo nukreipti į skirtingas sostinės susisiekimo jungtis.
Tiltai yra ne tik miesto transporto infrastruktūros dalis. Karo sąlygomis jie turi ir strateginę reikšmę, nes jais juda kroviniai bei transportas.
Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu pareiškė smogusi Šiauriniam tiltui ir teigė, kad šis maršrutas naudojamas kariams bei kariniams kroviniams gabenti. Nepriklausomai patvirtinti visų kariaujančių šalių teiginių apie konkrečių objektų naudojimą karo metu ne visada įmanoma.
Tačiau pavojingiausia detalė gali būti visai ne patys tiltai
Tiltų atakos vyksta tuo metu, kai Ukraina ruošiasi šaltajam metų laikotarpiui.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija intensyvino smūgius energetikos ir kitai kritinei infrastruktūrai. Ukrainoje tai kelia ypač didelį nerimą, nes ankstesnės žiemos parodė, kokių pasekmių gali turėti elektros ir šilumos tiekimo sistemų pažeidimai.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas taip pat nurodo, kad stiprėjant Rusijos oro smūgiams Ukrainos energetikos sektoriaus apsauga ir atkūrimas išlieka vienu pagrindinių finansavimo prioritetų.
Tai reiškia, kad Kyjivui vienu metu tenka spręsti kelias problemas: saugoti elektros tiekimą, telekomunikacijas, transportą ir pagrindines jungtis tarp abiejų Dniepro krantų.
O Rusija jau paskelbė ketinanti smūgius intensyvinti.
Maskva paskelbė tai, kas Kyjivui tapo dar vienu rimtu perspėjimu
Rusijos gynybos ministerija spalio 4-ąją pareiškė ketinanti sustiprinti smūgius Ukrainoje.
Maskva tvirtina, kad taikosi į karinius objektus, gynybos pramonę ir ją aptarnaujančią infrastruktūrą, o savo veiksmus vadina atsaku į Ukrainos atakas Rusijos teritorijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pareiškė, kad Kyjivas stiprins smūgius Rusijos naftos perdirbimo objektams, tačiau pabrėžė, kad Ukraina nesitaikys į civilius gyventojus.
Abi kariaujančios pusės neigia sąmoningai taikančios į civilius.
Tačiau civilių gyvenimui infrastruktūros pažeidimai turi labai realių pasekmių – ypač milijoniniame mieste, kuriame kiekvieną dieną reikia užtikrinti transporto, elektros, vandens, šildymo ir ryšių sistemų veikimą.
Kyjive jau matyti, kaip greitai vienas smūgis gali pakeisti viso miesto ritmą
Kai buvo apgadintas Pietinis tiltas, teko stabdyti metro ir kitą viešąjį transportą per šią jungtį.
Kai nukentėjo Šiaurinis tiltas, buvo ribojamas automobilių eismas.
Tai parodo, kodėl Ukrainos valdžia tiltų atakas vertina itin rimtai.
Net jeigu konstrukcija nėra visiškai sunaikinama, jos apgadinimas gali priversti uždaryti eismą, nukreipti transportą kitais maršrutais ir apkrauti likusias miesto jungtis.
Kuo daugiau tokių objektų vienu metu neveikia, tuo didesnį poveikį pajunta visas miestas.
Ir tai dar ne viskas – Rusija naudoja priemones, kurios kelia naują galvos skausmą oro gynybai
Pastaruoju metu Rusijos pajėgos vis dažniau naudoja reaktyvinius atakos dronus.
Jie gali skristi greičiau ir aukščiau už dalį anksčiau plačiai naudotų bepiločių, todėl Ukrainos oro gynybai juos perimti sudėtingiau.
Spalio 1-ąją per vieną tokių atakų buvo smogta ne tik tiltui, bet ir mokyklai Kyjive. Daugiau nei šimtas joje buvusių mokinių tuo metu slėpėsi slėptuvėje ir nenukentėjo.
Pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo apgadinti telekomunikacijų, energetikos bei kiti infrastruktūros objektai.
Tai leidžia suprasti, kodėl Ukrainos valdžia dabar taip atkakliai kalba apie papildomų oro gynybos sistemų poreikį.
Ukraina kreipėsi į pasaulį – prašo ne vien pareiškimų
Andrijus Sybiha paragino Ukrainos partnerius į pastarąsias atakas reaguoti konkrečiais veiksmais.
Kyjivas prašo stiprinti šalies oro gynybą ir griežtinti sankcijas Rusijos gynybos pramonei.
Ukrainos argumentas paprastas: kuo daugiau atakos priemonių pavyksta sunaikinti dar ore, tuo mažesnė tikimybė, kad jos pasieks tiltus, energetikos objektus ar kitą civiliams svarbią infrastruktūrą.
Ir pirmųjų naujų Vakarų sprendimų ilgai laukti nereikėjo.
Vokietija paskelbė sprendimą, kurio Kyjivas laukė būtent dabar
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas spalio 4-ąją lankėsi Kyjive, o jo vizito metu Ukrainos sostinėje vėl aidėjo oro pavojaus signalai ir buvo vykdomos dronų atakos.
Merzas paskelbė apie papildomą 1 mlrd. eurų karinę paramą Ukrainai.
Dar 350 mln. eurų numatyta energetikos sektoriaus remontui.
Vizito metu taip pat buvo paskelbta apie naujus Vokietijos ir Ukrainos bendrovių susitarimus, apimančius oro gynybos, radarų bei dronų perėmimo technologijas.
Tai ypač svarbu dabar, kai Ukraina rengiasi žiemai ir kartu bando apsaugoti vis daugiau skirtingų infrastruktūros objektų.
Tikrasis pavojus gali išryškėti artėjant žiemai
Kyjivo tiltų atakos gali būti svarbios ne vien dėl tiesioginės jų padarytos žalos.
Jos parodo, kad Rusijos smūgių spektras plečiasi, o Ukrainos oro gynybai tenka saugoti vis daugiau potencialių taikinių.
Elektros pastotės, šilumos infrastruktūra, telekomunikacijos, geležinkeliai, duomenų centrai ir dabar pagrindinės transporto jungtys – kiekvienam tokiam objektui apsaugoti reikia ribotų oro gynybos pajėgumų.
Būtent todėl artėjant šaltajam sezonui Kyjive nerimaujama ne dėl vienos konkrečios atakos.
Didžiausias iššūkis būtų ilgalaikė kampanija, kurios metu vienu metu būtų mėginama sutrikdyti kelias svarbiausias miesto sistemas.
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad jos taikiniai yra kariniai ir su gynybos sektoriumi susiję objektai. Ukraina savo ruožtu pastaruosius smūgius vertina kaip mėginimą sutrikdyti civilių gyvenimą ir daryti spaudimą visuomenei.
Tačiau viena jau aišku: po pastarųjų dienų smūgių Kyjivo tiltai tapo dar viena svarbia šio karo fronto linija – ne apkasuose, o pačioje milijoninio miesto širdyje.
