Ruginienės kalbėjimą išnarstęs ekspertas: puolimas – klaida, trūksta pasiruošimo

Išanalizavęs I. Ruginienės pasisakymus, A. Petrošius konstatavo, kad esminė jos problema – „apčiuopiamo turinio stoka“, todėl pirmiausia svarbu pasirūpinti turiniu.

„Rekomendacijos veikia tik tuomet, kai dirbi su politiku(-e), turinčiu(-ia) ką pasakyti. Kai yra turinys, galima su tuo dirbti: ieškoti, kaip tą turinį iškomunikuoti geriau. Jei turinio nėra, net geriausia strategija pakimba ant snarglių“, – rašė jis.

Apžvelgdamas I. Ruginienės komunikacijos ypatumus, ekspertas pastebėjo, kad jos stilius labiausiai panašus į buvusios Jungtinės Karalystės premjerės Theresos May, dabar jis taip pat pateikė pavyzdį, kai šios politikės profesionaliai sukurtą komunikacijo kampaniją sukompromitavo jos pačios silpnumas.

„Pačios T. May, kaip jokio turinio nesukuriančios lyderės, silpnumas ją sukompromitavo. Kampanija tapo pajuokų objektu, o „Strong and Stable“ (angl. Stipri ir stabili) britai nurašė kaip klišę.

Taip ir I. Ruginienė be „savo“ temos būtų (yra?) pasmerkta“, – komentavo jis.

Eksperto siūlymu, I. Ruginienei reikėtų atrasti dvi-tris sritis, kurias pati gerai išmano ir jose pasiekti apčiuopiamą, išmatuojamą rezultatą.

„Šias sritis premjerė galėtų paversti savo lyderystės istorija“, – teigė A. Petrošius.

„Ne, nereikia dar daugiau skaičių, kurie nieko nesako nei visuomenei, nei pačiai kalbėtojai. Nuodugniai studijuoju pasitikėjimo temą ir iš patirties žinau, kad pasitikėjimą kuria ne lentelių ir grafikų kiekis. Pasitikėjimas gimsta iš nuoseklaus santykio tarp žodžių ir faktų (veiksmų)“, – rašė jis.

Pasak eksperto, pasitikėjimą kuriantys lyderiai ir lyderės turi tvirtai laikytis faktais pagrįstos komunikacijos – tai, pasak jo, apima ir būtinybę atvirai pripažinti, kai ko nors nežinai, ir įvykdomą įsipareigojimą grįžti su atsakymu, kai sužinosi.

„Premjerei tai reiškia: vietoje „normalus procesas“ – vienas konkretus faktas; vietoj „dirbame“ – vienas konkretus įgyvendinimo terminas. Ne, ne kiekvieną sykį, bet ten, kur klausimas iškyla antrą ar trečią kartą iš eilės“, – pastebėjo jis.

Jis taip pat priminė savo ankstesnes įžvalgas, kad I. Ruginienė vengia atsakyti į klausimus ir nuolat išsisukinėja. Pasak jo, toks elgesys žudo pasitikėjimą. Eksperto teigimu, T. May retoriką tyrę mokslininkai nustatė, kad ši politikė atsakydavo į 11 proc. klausimų ir tai tiesiogiai koreliavo su visuomenės pasitikėjimo rodikliais.

„Iš mano nagrinėtų I. Ruginienės interviu matyti, jog mūsų premjerė aiškiai atsako dažniau nei T. May. Kiek dažniau? Mano skaičiavimais, ponia Inga iš esmės atsako į 25 proc. žurnalistų užduotų klausimų, o visiškai išsisuka nuo maždaug 60 proc. Vyriausybės valandose Seime konkretumo daugiau: atsakytų ir visiškai neatsakytų klausimų santykis čia – maždaug 30 ir 40 procentų“, – komentavo jis.

Ekspertas pateikė rekomendaciją atsakyti į klausimą, kuris yra užduodamas, nepakeičiant jo patogesniu sau.

Jo teigimu, tyrimai rodo, kad politikai, kurie renkasi dalinius pažadus ir atsakymus, tiksliai apibrėždami, ką gali ir ko negali padaryti, pelno didesnį pasitikėjimą nei tie, kurie žada viską arba vengia atsakymų.

Remdamasis savo anksčiau nustatytais premjerės išsisukinėjimo nuo atsakymų būdais, A. Petrošius teigia, kad I. Ruginienė galėtų gana lengvai išspręsti porą identifikuotų problemų.

Vietoj techniškesnių klausimų nukreipimo ministrui jis rekomendavo prieš tai premjerei išsakyti ir savo poziciją.

„Institucinis nukreipimas („atsakys ministras“) pats savaime nėra problema. Tol, kol pirmiausia išgirstame pačios premjerės poziciją. Pavyzdžiui: „mano pozicija yra X, o techninius skaičius patikslins ministras“. Nes klausimas pirmiausia užduotas premjerei. Ji neprivalo žinoti visko, tačiau negali neturėti pozicijos“, – teigė jis.

Ekspertas taip pat siūlė atsisakyti klausimų perkvalifikavimo į žemesnį, paskalų, lygį, užsipuolant klaususįjį. Jo teigimu, tokiose situacijose kur kas geriau veikia pozicija, kad „tai yra rimtas klausimas, ir atsakysiu į jį taip“.

„Skirtumas ne tik retorinis. Tokia pozicija skamba nuoširdžiau ir kelia didesnį pasitikėjimą nei taktiniais sumetimais užsidėta pletkų priešininkės įvaizdžio kaukė. Juoba kad premjerė taip dažnai kalba apie pletkus, jog susidaro įspūdis, kad ji kažką stipriai slepia arba kompensuoja apkalbų srityje“, – pastebėjo jis.

Eksperto teigimu, dvi tendencijos, kurios yra tvirtai įaugusios į I. Ruginienės elgesio modelį, bus bene sunkiausiai pakeičiamos, tačiau drauge yra bene labiausiai jai kenkiančios.

Pirmoji, pasak jo – asmeninis pašnekovo ar pašnekovės užsipuolimas, prikišant jo trūkumus.

„Šios elgsenos būtina visiškai atsisakyti. Pirmiausia dėl to, kad ji silpnina pačią ponią Ruginienę. Nes tu quoque yra gynybinė pozicija, kuri pašnekovui siunčia aiškų signalą: „neturiu atsakymo, todėl puolu tave“, – teigė jis.

A. Petrošiaus teigimu, „chroniškas nepasiruošimas“ taip pat yra įsisenėjusi I. Ruginienės problema.

„Iš 12 val. mano peržiūrėtų ponios Ingos pasisakymų ir interviu pasiruošimo požymių buvo vos 3–4. Nuoseklų kliovimąsi ekspromtu (t. y. atsitiktinumu) atsekiau tiek, kiek siekia I. Ruginienės įrašų „YouTube“ istorija – beveik dešimtmetį“, – konstatavo jis.

Ekspertas pabrėžė, kad kalbėjimas – išmokstamas įgūdis, o tinkamai pasiruošusi interviu ir žinodama, ką nori pasakyti, premjerė lengviau įveiktų ir su tuo susijusią įtampą.