Restoranai atsisako kurjerių: klientai lieka nepatenkinti, o atsakomybė tenka mums

Restoranų atstovai neslepia: kurjerių pristatomas maistas ne visada pasiekia klientą tokios kokybės, kokios tikimasi. Dovidas Kuprys, restorano „Purslai. 4 metų laikai“ savininkas, sako, kad bendradarbiavimo su „Wolt“ jau atsisakė.

„Kai kurjeriai pristato maistą, visko pasitaiko – jis būna atšalęs, praradęs išvaizdą ar net išsiliejęs. Klientai lieka nepatenkinti, rašo prastus atsiliepimus, o atsakomybė tenka mums.

Todėl, jei norisi maisto išsinešimui, rekomenduoju atvykti patiems. Esant didesniam užsakymui, galime pristatyti ir patys“, – naujienų portalui VE.lt teigė D. Kuprys.

Anot jo, greito maisto segmentui – picerijoms ar suši barams – pristatymo modelis tinka labiau, tačiau restorano patiekalus geriausia ragauti vietoje.

„Per „Bolt“ programėlę orientuojamės į dienos pietus, tačiau tai sudaro labai nedidelę apyvartos dalį. Be to, platformoms tenka atiduoti apie 33 proc. pajamų, o tai – reikšminga suma“, – pažymi pašnekovas.

Praėjusių metų „Michelin“ gide paminėto Klaipėdos „Alba Bistro“ šeimininkas Linas Gumuliauskas sako, kad restoranas netiekia savo maisto per kurjerius.

Jis kviečia svečius lankytis Klaipėdos senamiesčio restoranuose ir suteikti jam daugiau gyvybės.

„Nesakau, kad visas maistas nėra tinkamas pristatymui. Šaltas maistas – prašau“, – priduria pašnekovas.

Su maisto pristatymo platformomis dirba L. Gumuliausko valdoma „Cremia kepykla“.

Vis dėlto verslininkai pripažįsta, kad visiškai atsisakyti tokių platformų ryžtasi ne visi. Nuosavos pristatymo sistemos išlaikymas dažnai yra per brangus, todėl kurjerių paslaugos tikrai niekur nedings.

Ryškią poziciją šiuo klausimu neseniai išsakė ir Kaune veikiantis baras bei grilius „Hogas“. Socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše jo atstovai kviečia klientus „pakilti nuo sofų“ ir sugrįžti į barus.

„Statome išmanius namus, o paskui skundžiamės fizinio aktyvumo stoka. Dirbame viršvalandžius, kad galėtume pailsėti svetur. Mes statome barus ir mokame už pristatymą tam, kad žmonės valgytų mūsų maistą namuose – dažnai jau atšalusį. Eikite į barus, bendraukite, pažinkite vieni kitus – tam jie ir skirti“, – rašoma įraše.

„Bolt Food“ generalinis vadovas Lietuvoje Laurynas Pamparas tvirtina, kad kiekviena maitinimo įstaiga sprendžia dėl savo veiklos modelio, tačiau jų platformoje partnerių daugėja.

„Maisto užsakymo į namus paslaugos vis labiau tampa kasdienybės dalimi visame pasaulyje. Maisto pristatymo platformų atsiradimą paskatino žmonių įpročių ir poreikių pasikeitimas, o šį pokytį ypač sustiprino pandemijos laikotarpis. „Bolt Food“ tikslas – patogi, gerai veikianti maisto ir kitų prekių pristatymo ekosistema, kuri naudinga tiek klientams, tiek restoranams, tiek platformos partneriams kurjeriams.

Partnerių restoranų ir parduotuvių skaičius, naudojančių platformą „Bolt Food“, kiekvienais metais vidutiniškai išauga daugiau nei penktadaliu, tad vis daugiau maitinimo įstaigų ir parduotuvių įvertina platformų teikiamą naudą.

Natūralu, kad skirtingos maitinimo įstaigos renkasi skirtingus veiklos modelius ir sprendžia, ar naudotis pristatymo platformų paslaugomis – tai priklauso nuo jų vizijos, klientų ir kasdienės veiklos specifikos. Savo ruožtu mes siekiame nuolat gerinti paslaugų kokybę ir suteikti restoranams bei parduotuvėms vis daugiau galimybių išnaudoti platformos potencialą“, – komentuoja jis.

Baro „Hogas“ pareiškimas sulaukė didelio dėmesio – per nepilną parą surinko daugiau nei 4 tūkst. patiktukų ir šimtus komentarų. Dalis žmonių pritarė tokiai pozicijai, teigdami, kad maistas iš baro turėtų būti valgomas vietoje.

„Aš niekada nesupratau, kaip žmonės iš baro maistą užsisako į namus plastikiniuose induose. Pagal mane, barai ir yra tam, kad pabūti gražioje aplinkoje, praleisti laiką, išeiti iš namų ir pavalgyti gražiai patiekto maisto. Į namus, pagal mane, tik „McDonald’s“ ir kebabai gali būti“, – rašė Alvyda.

Kiti atkreipė dėmesį į praktinius nepatogumus: esą kartais kavinėse tenka ilgai laukti aptarnavimo, nes prioritetas teikiamas būtent kurjerių užsakymams.

„Išties paradoksalu – kavinėje tenka laukti deserto 40 minučių, nes, pasirodo, „Wolt“ ar „Bolt“ yra prioritetas. Tiek nebesureikšminami vietoje esantys svečiai, kad tenka laukti, kol bus aptarnauti tie, kurie renkasi „kavinę namuose“. Vienoje populiarioje vietoje net tiesiai pasakė – „Bolt“ yra prioritetas“, – pastebėjo Alina.

Diskusijoje netrūko ir ekonominių argumentų.

„Greičiausiai atsibodo 30–40 proc. „Wolt“ ar „Bolt“ atiduoti. Gal jei daugiau įstaigų jų atsisakinėtų, tai priverstų sumažinti jų godumą“, – svarstė Daivaras.

Vis dėlto ne visi linkę pritarti tokiam požiūriui. Kai kurie pabrėžia, kad pristatymo paslaugos yra būtinos daliai visuomenės.

„Iš vienos pusės taip, iš kitos – paliekami neįgalūs žmonės be galimybės užsisakyti mėgstamą maistą. Nebūtinai tie, kurie vežimėlyje – yra ir žmonių su nerimu ar kitais sutrikimais. Aišku, galima sakyti, kad padės artimieji, bet jei nėra kam? Manau, reikėtų palikti abu būdus“, – svarstė Jonas.

Akivaizdu, kad diskusija dėl kurjerių paslaugų ateities tik įsibėgėja. Vieniems tai – patogumas, kitiems – kompromisas kokybės sąskaita.