Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Putinas to tikriausiai nesitikėjo: vienas Xi Jinpingo gestas atskleidė tikrąją Rusijos vietą

Istorinis Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo susitikimas Kinijoje sulaukė milžiniško tarptautinio dėmesio. Tačiau ne mažiau nei už uždarų durų vykusios derybos pasaulį sudomino viena iškalbinga diplomatinė detalė, parodžiusi, kuriam pasaulio lyderiui Pekinas teikia pirmenybę.

Rusijos prezidentas siekė pademonstruoti savo svarbą pasaulinėje politikoje, tačiau Kinijos vadovo elgesys paskatino svarstymus, ar Maskva iš tiesų tebėra lygiavertė Pekino partnerė.

Trumpui – išskirtinė pagarba, Putinui – kur kas kuklesnis sutikimas

Dar prieš prasidedant istoriniam trijų valstybių vadovų susitikimui Kinijos Šendženo mieste buvo galima pastebėti reikšmingų skirtumų.

JAV prezidentą Donaldą Trumpą oro uoste asmeniškai pasitiko pats Kinijos vadovas Xi Jinpingas.

Toks aukščiausio rango Kinijos politiko gestas užsienio valstybės vadovui yra itin neįprastas.

Visai kitokio sutikimo sulaukė Vladimiras Putinas. Rusijos prezidentą oro uoste pasitiko žemesnio rango Kinijos pareigūnas.

Būtent ši detalė atkreipė politikos ekspertų dėmesį.

Tarptautinėje diplomatijoje svečių sutikimo ceremonijos, pareigūnų rangai ir net jų išsidėstymas bendrose nuotraukose dažnai turi kur kas didesnę reikšmę, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Putinas buvo nukreiptas į šoną

Dar viena daug diskusijų sukėlusi akimirka užfiksuota prieš bendrą pasaulio lyderių fotografavimąsi.

Vladimiras Putinas priėjo prie Donaldo Trumpo, paspaudė jam ranką ir trumpai persimetė keliais žodžiais.

Tačiau netrukus Xi Jinpingas gestu nukreipė Rusijos prezidentą į kitą vietą.

Putinas atsidūrė šalia Kinijos prezidento žmonos Peng Liyuan, o Donaldas Trumpas liko greta paties Xi Jinpingo.

Ši akimirka greitai išplito socialiniuose tinkluose ir paskatino diskusijas apie tikruosius Pekino prioritetus bei Rusijos įtaką pasaulinėje politikoje.

Nors oficialiai šis gestas nebuvo įvardytas kaip diplomatinis pažeminimas, skirtingas požiūris į JAV ir Rusijos vadovus tapo reikšmingu simboliu.

Linas Kojala įžvelgė aiškią žinią Maskvai

Politologo Lino Kojalos vertinimu, Kinijos diplomatinis protokolas pasižymi ypatingu tikslumu.

Tokio lygio susitikimuose net ir nedidelės ceremonijų detalės paprastai būna iš anksto suderintos.

Pasak politologo, skirtingas JAV ir Rusijos prezidentų sutikimas leidžia suprasti, kokią reikšmę Pekinas teikia santykiams su šiomis valstybėmis.

Nors Kinijos vadovas ne kartą demonstravo palankumą Vladimirui Putinui, JAV ekonominė ir geopolitinė reikšmė Kinijai yra nepalyginamai didesnė.

Tai nereiškia, kad Pekinas ketina nutraukti bendradarbiavimą su Maskva. Tačiau Rusijos galimybės daryti įtaką Kinijos sprendimams nėra tokios didelės, kaip gali mėginti parodyti Kremlius.

Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos

Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą ir Vakarams įvedus ekonomines sankcijas, Maskvos ryšiai su Pekinu tapo dar svarbesni.

Kinija Rusijai yra reikšminga prekybos partnerė, energijos išteklių pirkėja ir įvairių pramoninių prekių tiekėja.

Tačiau abiejų valstybių ekonominės galimybės labai skiriasi.

Kinija turi milžinišką gamybos sektorių, technologijų pramonę ir reikšmingą įtaką pasaulinėms rinkoms. Rusijos ekonominis svoris yra gerokai mažesnis.

Tokia padėtis suteikia Pekinui daugiau galimybių diktuoti bendradarbiavimo sąlygas.

Todėl Maskvos ir Pekino santykiai, nors viešai pristatomi kaip artima strateginė partnerystė, nebūtinai yra lygiaverčiai.

Istorinės derybos truko pusantros valandos

Lapkričio 19 dieną prie vieno stalo susėdę JAV, Rusijos ir Kinijos prezidentai kalbėjosi apie pusantros valandos.

Prieš trišalį susitikimą Donaldas Trumpas taip pat atskirai bendravo su Vladimiru Putinu ir Xi Jinpingu.

Derybose aptarti tarptautinio saugumo, branduolinės ginkluotės, energetikos ir pasaulinių konfliktų klausimai.

Vis dėlto po susitikimo nebuvo surengta bendra spaudos konferencija, kurioje visi trys prezidentai būtų išsamiai pristatę pasiektus rezultatus.

Taip pat nepaskelbta apie konkretų susitarimą, galintį užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.

Paskelbė bendrą deklaraciją

Po susitikimo trys valstybės paskelbė deklaraciją, kurioje nurodė ketinančios bendradarbiauti tarptautinio saugumo srityje.

Joje numatytos keturios pagrindinės bendradarbiavimo kryptys:

  • Jungtinių Tautų reformavimas.
  • Energetikos rinkų stabilumo užtikrinimas.
  • Valstybių pareigūnų imuniteto principų užtikrinimas.
  • Branduolinio karo rizikos mažinimas.

Lyderiai taip pat išreiškė bendrą poziciją, kad branduolinis karas neturi būti pradėtas.

Tačiau deklaracija savaime nesukūrė konkretaus karo Ukrainoje nutraukimo mechanizmo.

Taikos pažadai ir visiškai kitokia realybė

Nors Kinijoje skambėjo pareiškimai apie pasaulinę taiką, situacija Ukrainoje išliko itin įtempta.

Vladimiras Putinas netrukus po derybų pagrasino skaudžiu atsaku už Ukrainos smūgius Kerčės tiltui.

Naktį į lapkričio 20-ąją Rusijos pajėgos surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą.

Kyjive nugriaudėjo galingi sprogimai, buvo apgadinti tiltai ir svarbūs infrastruktūros objektai.

Šie įvykiai dar kartą parodė didžiulį atotrūkį tarp diplomatinių pareiškimų ir realių Kremliaus veiksmų.

Kinija siunčia signalą visam pasauliui

Xi Jinpingui istorinis susitikimas tapo galimybe pademonstruoti augančią Kinijos reikšmę tarptautinėje politikoje.

Pekinas sugebėjo vienoje vietoje suburti JAV ir Rusijos prezidentus, kartu pats tapdamas svarbiausiu susitikimo šeimininku.

Tačiau skirtingas svečių priėmimas atskleidė ne mažiau svarbią detalę – Kinija gali palaikyti glaudžius ryšius su Rusija, tačiau kartu siekti kur kas reikšmingesnių santykių su Jungtinėmis Valstijomis.

Ir nors Putinas į Šendženą atvyko kaip vienas iš trijų galingų valstybių vadovų, Kinijos diplomatinis protokolas paskatino rimtai suabejoti, ar visi trys iš tiesų buvo vertinami kaip lygiaverčiai partneriai.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.