Aidas Užkuraitis
Gyvename laikotarpyje, kai įprasta pasaulio tvarka akivaizdžiai braška. Technologijų vizionierius ir buvęs „Wired“ žurnalo žurnalistas Peteris Leydenas tvirtina, kad 2026-ieji gali būti minimi kaip metai, kai baigėsi senasis pasaulis ir prasidėjo nauja epocha.
Jo teigimu, per artimiausius kelis dešimtmečius laukia ne tik naujų technologijų banga, bet ir gilesnis ekonomikos, demokratijos bei globalios valdysenos perstatymas.
Leydenas remiasi idėja, kad Vakarų pasaulio raidoje kartojasi maždaug 80 metų trukmės ciklai. Kiekvieno jų pabaigoje senoji sistema subyra, kyla politinė įtampa, o po to įvyksta 20–25 metų proveržio laikotarpis.
Jis lygina dabartį su trimis ankstesniais lūžiais: Jungtinių Valstijų kūrimu po 1787 metų, šalies atgimimu po pilietinio karo 1865 metais ir pokario pakilimu po 1945 metų. Visais atvejais po krizės sekė spartus naujos ekonomikos, infrastruktūros ir institucijų kūrimas.
Šiandien, anot Leydeno, vėl matome senosios tvarkos eroziją, gilų politinį susipriešinimą ir tai, ką jis vadina „ketvirtuoju didžiuoju pertvarkymu“.
Trys technologiniai lūžio taškai
Pirmasis šios naujos eros ramstis – dirbtinis intelektas. Generatyvinis DI, išpopuliarėjęs po 2022 metų lapkritį pristatyto „ChatGPT“, žymi ribą, kai skaitmeninės sistemos pradeda masiškai atlikti kūrybines ir analitines užduotis.
Ekspertai pabrėžia, kad DI pažanga rodo eksponentinę kreivę: nuo medicininių diagnostikos sistemų iki programavimo automatizavimo ir kasdienių kalbinių asistentų. Tai gali iš esmės keisti darbo rinką ir produktyvumą.
Antrasis lūžis – švarios energijos technologijos. Saulės ir vėjo energetika, kartu su baterijų gamyba, laikoma gamybos technologija, kurios kaštai nuolat krenta. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, saulės elektrinės per pastaruosius dvidešimt metų atpigo daugiau kaip 80 proc.
Trečiasis vektorius – biotechnologijos ir genų inžinerija, paremta CRISPR metodu. Nuo pigiai sekvenuojamo žmogaus genomo iki laboratorijoje auginamos mėsos – tai atveria galimybes kurti naujas gydymo, maisto ir žaliavų sistemas.
Link tvarios ekonomikos ir skaitmeninės demokratijos
Technologijos Leydenui tėra pamatas platesniems pokyčiams. Jo nuomone, dabartinis finansinis kapitalizmas akivaizdžiai nepasiteisina daugumai gyventojų, todėl stiprėja spaudimas pereiti prie labiau tvaraus ir įtraukaus modelio.
Skaitmeninės priemonės keičia ir politiką: nuo platformomis paremtų pilietinių iniciatyvų iki eksperimentų su dalyvaujamąja ir skaitmenine demokratija. Kartu globalios krizės – klimato, pandemijos, kibernetinis saugumas – verčia svarstyti naujas tarptautinio koordinavimo formas.
„Kuo greičiau suvoksime, kad statome ne tik naujus įrankius, bet ir naują dvidešimt pirmojo amžiaus civilizacijos versiją, tuo didesnė tikimybė, kad ji bus teisingesnė ir tvaresnė“, – sakė Leydenas.
Jo žinutė paprasta: dabartinis chaosas nėra tik krizių grandinė. Tai – skausmingas, bet būtinas perėjimas į kitą istorinį ciklą, kuriame technologijos ir politika persiformuos iš pagrindų.
