Po pavojingo incidento Lietuvoje – nesutarimai valdžioje ir Ruginienės blaškymasis

„Delfi“ apžvelgia svarbiausius šios savaitės įvykius ir naujienas, kurių, susijusių tiek su Lietuvos saugumo, vidaus politika, tiek su užsienio politika, buvo nemažai. Savaitės pabaigoje šalies politikai buvo priversti reaguoti į tai, ką interviu metu pasakė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale’as.

Šią savaitę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nukrito dronai, o eigoje paaiškėjo, kad tai, tikėtina, – ukrainiečių dronai, greičiausiai nukrypę nuo kurso. Šalių politikai komentavo, kad pagrindinė incidentų priežastis – tebesitęsiantis, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kurio poveikis kartais nepaiso valstybių sienų.

Lietuvoje dronas pirmadienio naktį nukrito Varėnos rajone, prie Lavyso ežero. Jį pastebėjo gyventojas ir užfiksavo žemai skridusį droną vaizdo kamera. Vaizdo įrašu pilietis pasidalijo su LRT portalu.

Anot portalo, užfiksuotame vaizdo įraše girdėti skrendančio objekto garsas, naktiniame danguje jo kameros nefiksuoja, vėliau po keliolikos sekundžių nuaidi sprogimas, horizonte nušvinta ugnies liepsnos ir pasipila degančios objekto nuolaužos.

Pirmadienio naktį valstybės sieną kirtusio drono kariuomenės radarai nefiksavo. Į incidentą institucijos reagavo tik po to, kai apie jį pranešė žiniasklaida.

Nacionalinio saugumo komisijos posėdį sušaukusi premjerė Inga Ruginienė iš pradžių teigė, kad „į situaciją buvo nedelsiant sureaguota“, pasak jos „suveikė visos numatytos procedūros“. Visgi, vėliau ji pripažino, jog buvo algoritmų, kurie „nesuveikė“. Pasak ministrės pirmininkės, svarbu, kad jie suveiktų ateityje.

Tiek ji, tiek krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, tiek Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sutiko, kad Lietuvos oro erdvė šiuo metu yra skylėta, tačiau skyles, panašu, ketinama užtaisyti.

R. Kaunas tikino, kad papildomi radarai, kurie reikalingi žemai skrendančių dronų aptikimui jau yra užsakyti, jie atvyks 2026–2028 metais, o iki 2030 metų planuojama sukurti pilną detekcijos ekosistemą. Ją turint, Lietuvos oro erdvę būtų galima stebėti nuo žemės iki dangaus.

Tiesa, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tvirtino, jog kalba buvo kita: esą Lietuva visas reikalingas detekcijos priemones turėtų turėti artimiausiu metu.

„Aš nesutikčiau su tuo, kad kai kurie politikai teigia, kad iki 2030 metų [bus sukurta pilna detekcijos ekosistema]. Klausimas buvo iškeltas, kad artimiausiu metu turime turėti visas fiksavimo priemones arba detekcijos priemones, kurios leistų pirmiausia greitai informuoti visuomenę ir tuo pačiu mūsų mobilias grupes, kurios būtų pasiruošusios atitinkamai neutralizuoti tuos dronus“, – LRT radijui komentavo prezidento patarėjas.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad, tebesitęsiant karui Ukrainoje, incidentai dėl dronų tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse gali pasikartoti ir ateityje.

Šią savaitę posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad, Remigijui Žemaitaičiui ir Daivai Petkevičienei partijai „Nemuno aušra“ išnuomojus savo automobilius, buvo padaryta daugybė pažeidimų, kai kurie jų pripažinti šiurkščiais. Tai reiškia, kad partijai gresia netekti mažiausiai pusmečio dotacijos, bet dėl to VRK turės spręsti atskirai.

VRK taip pat nusprendė, kad R. Žemaitaitis ir D. Petkevičienė privalės grąžinti pinigus, kuriuos gavo už automobilių nuomą. VRK teigimu, R. Žemaitaitis turės grąžinti 26 776,45 eurus, D. Petkevičienė – 15 349,11 eurus.

Dėl situacijos taip pat nuspręsta kreiptis į prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, medžiagą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

R. Žemaitaitis tikino, kad VRK sprendimą skųs, be to, politikas teigė jį priimantis kaip pamoką, kad „geriau viską daryti juodai“.

Savo ruožtu viena iš socialdemokratų pirmininko pavaduotojų Rasa Budbergytė apgailestavo, kad reikia dirbti su tokiu valdančiosios koalicijos partneriu. Ji teigė, kad VRK sprendimas bus apsvarstytas koalicinės tarybos formate.

Beje, koalicinė taryba ketina svarstyti ir kitą klausimą – tai, kad 14 valdančiųjų, įskaitant „Nemuno aušros“ frakcijos ir Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narius nepalaikė Kapčiamiesčio poligono steigimo.

Antradienį Seimui buvo pateiktas Kapčiamiesčio karinio poligono ir mokymo teritorijos įstatymo projektas. Už jį pateikimo stadijoje balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 5.

Poligono steigimui prieštaravo valdantieji: „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir jo vadovaujamos frakcijos nariai Aidas Gedvilas, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Vytautas Jucius, Petras Dargis ir Mantas Poškus, taip pat Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai Valius Ąžuolas, Rimas Jonas Jankūnas ir Ignas Vėgėlė.

Per balsavimą susilaikė valdantieji „Nemuno aušros“ atstovai Kęstutis Bilius, Saulius Bucevičius, Lina Šukytė-Korsakė ir Karolis Neimantas, taip pat – opozicinių demokratų atstovas Linas Urmanavičius.

Tai, kad už Kapčiamiesčio poligono steigimą balsavo tik 52 valdančiosios daugumos atstovai, pasak opozicinių Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, reiškia, kad valdančiosios daugumos gynybos ar užsienio politikos klausimais de facto nebėra.

Tuo metu R. Žemaitaitis aiškino, kad projektas dėl Kapčiamiesčio poligono jam yra nepriimtinas, tikino, kad visas gynybai numatytas lėšas Lietuva turėtų skirti oro gynybos stiprinimui ir oro gynybos sistemų įsigijimui.

O V. Ąžuolas, argumentuodamas, kodėl balsavo „prieš“ poligono steigimą, tvirtino, kad tiek bendruomenė, tiek kai kurie politikai negavo atsakymų į jiems rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kodėl nebuvo plečiami esami poligonai ar kodėl poligonui nebuvo pasirinktos kitos teritorijos.

Po šio balsavimo socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigė, kad kai kurių koalicijai priklausančių parlamentarų balsavimas prieš Kapčiamiesčio poligono projektą jam yra nepriimtinas. Šį klausimą politikas teigė kelsiantis ir partijoje, tikino, kad apie tai kalbėsis ir su koalicijos partneriais.

Vieningesnio koalicijos partnerių balsavimo dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo tikino pasigedęs ir kitas socialdemokratas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Tai, pasak jo, reikia aptarti.

Tuo metu premjerė I. Ruginienė atsisakė vertinti dalies partnerių išreikštą poziciją dėl Kapčiamiesčio poligono. Ji tik pasidžiaugė, kad projektas pateikimo stadiją įveikė, tvirtino, kad Seimas, balsuodamas dėl poligono, pademonstravo pagirtiną vieningumą.

Šią savaitę vieną kartą dėl fiksuotų kontrabandiniams balionams būdingų atžymų virš Vilniaus oro uosto buvo įvesti laikini oro erdvė ribojimai. Dėl to vienas skrydis su 182 keleiviais buvo nukreiptas Kauną, autobusais visi keleiviai buvo parvežti į Vilnių.

Pažymėtina, kad dėl kontrabandinių balionų krizės Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją. Lietuvos vadovai ir pareigūnai tęsiamus Baltarusijos režimo veiksmus, tokius kaip kontrabandinių balionų siuntimas per sieną, laiko hibridine ataka.

Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja pranešė, kad balandį Nepriklausomybės aikštėje surengs protestą prieš siūlomas LRT įstatymo pataisas.

Premjerė I. Ruginienė teigė šį protestą vertinanti teigiamai, bet tuo pačiu tikino, kad politikai išgirdo dar pernai gruodį dėl to paties įstatymo pakeitimų protestavusių gyventojų balsus.

Tuo metu Seimo pirmininkas J. Olekas iniciatorius ragino kalbėtis, o ne protestuoti. Pasak jo, „einant ir degant laužus“ situacija neišsispręs.

Šią savaitę LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas tarybos vardu išplatino rekomendaciją LRT žurnalistams protestuojant nenaudoti visuomeninio transliuotojo techninių išteklių ir eterio laiko. Ši rekomendacija susilaukė viešo pasipriešinimo iš jo kolegų.

Nepritarimą tokiai pozicijai viešai išreiškė LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis. Tuo metu politologas Ignas Kalpokas pareiškė, kad nenori būti siejamas su Vytauto Didžiojo universitetu, kurio Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetui vadovauja M. Jurkynas.

Pats M. Jurkynas „Delfi“ sakė kolegų pozicijų nevertinantis bei pabrėžė, kad paskelbtą rekomendaciją palaikė didžioji dalis LRT tarybos narių, todėl ji išplatinta visų vardu. Siekiant greitos reakcijos, posėdyje aptarta pozicija derinta telefonu ir laiškais.

LRT portalas turėjo progą pakalbinti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinį Baltarusijai J. Coale’ą. Pastarasis paragino Vilnių atkurti ryšius su Baltarusija.

„Tikiuosi, kad Lietuva sutinka su dvišaliu dialogu užsienio reikalų viceministrų lygmeniu. Reikia nutraukti tuos dalykus, kurie trukdo gyvenimui abejose pusėse“, – sakė J. Coale`as.

Jis taip pat pažymėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti kalio trąšas.

„Kalio trąšos iš Baltarusijos turėtų keliauti per Lietuvą, ir taip joms atsivertų Europa – iki pat Jungtinių Valstijų“, – kalbėjo JAV specialusis pasiuntinys.

Praėjusią savaitę J. Coale’as viešėjo Lietuvoje ir susitiko su prezidentu G. Nausėda bei premjere I. Ruginienė.

Jis taip pat vyko į Minską, kur dalyvavo derybose. Po jų JAV pasiuntinys pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.

Tiek premjerė I. Ruginienė, tiek šalies vadovas G. Nausėda anksčiau komunikavo, kad Lietuva nėra sulaukusi JAV prašymų atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą.

Vasarį Europos Sąjungai (ES) apsisprendus vieneriems metams pratęsti sankcijas Baltarusijai, įskaitant ir sankcijas kalio trąšų tranzitui per ES, Lietuva neturi galimybių atnaujinti trąšų tranzito.

J. Coale’ui prakalbus apie galimą dvišalį dialogą su Baltarusija užsienio reikalų viceministrų lygiu, premjerė I. Ruginienė tikino, kad toks dialogas būtų įmanomas, jeigu Baltarusija įvykdytų kelias sąlygas.

Jos teigimu, pirmoji sąlyga tokiam dialogui – per sieną neturi skirsti kontrabandiniai balionai, antroji sąlyga – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų, trečioji – Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.

Ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, kad Lietuva negali svarstyti galimybių per šalį atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzito, nes šiuo metu galioja ES sankcijos.

Panašiai komentavo ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.

„Lietuva nuosekliai laikosi ES lygiu sutartų pozicijų dėl politinių santykių su Baltarusija ir jai taikomų sankcijų, kurios yra patvirtintos Europos vadovų tarybos (EVT) ir ES Tarybos išvadose“, – nurodė ministerija.

Tuo metu prezidentas G. Nausėda teigė, kad dialogas su Minsku būtų įmanomas tik tuomet, jei Baltarusija parodytų realų norą puoselėti kaimyniškus santykius bei nekeltų grėsmių Lietuvai. Kol kas tokių ženklų, anot šalies vadovo, nematyti.

Reaguodama į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose, Finansų ministerija pasiūlė laikinai sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.

Skaičiuojama, kad dėl mokestinių pakeitimų galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM).

Šiam siūlymui dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, jį reikia suderinti su Europos Komisija.

Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės pasirašytas įsakymas pridėti abiturientams po 10 taškų prie jų valstybinių brandos egzaminų rezultatų prieštarauja įstatymui ir yra neteisėtas.

Po jo pasigirdo raginimų socialdemokratų ministrei trauktis iš pareigų. Tačiau tiek socialdemokratai, tiek pati ministrė tokius raginimus atmetė.

Be to, R. Popovienė tikino, kad, jei atsuktų laiką atgal, priimtų tokį patį sprendimą.

Šią savaitę LRT Tyrimų skyrius paskelbė publikaciją apie buvusio kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus, dabar dirbančio „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio patarėju, įsiskolinimus. Pasirodo, kad jis 2013 metais iš Klaipėdos bendrovės „Jurtinga Shipping“ gavo 291 tūkst. eurų paskolą, o įmonei bankrutavus, didžioji dalis šios paskolos – 191 tūkst. eurų – buvo perleista Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei, susijusiai su Rusijos piliečiu Maksimu Timošenko.

Kandidatuodamas 2024 metais vykusiuose Seimo rinkimuose, I. Adomavičius šios negrąžintos 191 tūkst. eurų paskolos nedeklaravo. R. Žemaitaitis vertino, kad deklaruoti turėjo ir teigė, kad jo patarėjas padarė klaidą.

Šią savaitę paaiškėjo, kad laikinai socialdemokratų lyderio pareigas einantis M. Sinkevičius apsisprendė kandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose.

Kol kas jis – vienintelis apie kandidatavimą pranešęs politikas, parlamentarai Kęstutis Vilkauskas ir Tadas Prajara teigė, kad dar svarsto, ar dalyvauti rinkimuose, ar ne.

Didžiausią frakciją Seime turinčios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimai vyks gegužę.

Po pokalbių su J. Coale’u Baltarusijos autoritarinis prezidentas A. Lukašenka priėmė sprendimą leisti pasienyje sulaikytoms krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti iš Baltarusijos. Penktadienio duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos grįžo 153 pasienyje kelis mėnesius laikyti vilkikai.

Visgi, dalį Lietuvos vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigė, jog dėl didelių mokesčių ne visas transporto priemones susigrąžinti pavyks.

Interviu portalui LRT J. Coale’as teigė, kad tai jis paragino A. Lukašenką paleisti Baltarusijoje laikytus Lietuvos vilkikus.

„Taip, aš paraginau jį tai padaryti, ir jis tai padarė. Iš pradžių kalba sukosi apie dideles pinigų sumas už kiekvieną sunkvežimį, kuris būtų paleidžiamas, tačiau jis tą sumą gerokai sumažino, tad manau, kad ši problema irgi išspręsta“, – sakė JAV pasiuntinys.