Tomas L.
Kosmosas stebina savo grožiu: ūkai, galaktikos, žvaigždės, pulsarai, supernovos… Tačiau už šio žavaus vaizdo slypi nerimą kelianti tiesa: visa tai bet kurią akimirką gali sukelti žmonijos mirtį. Kosmosas yra abejingas, šaltas ir negailestingas, o gyvybė Žemėje – trapi ir pažeidžiama. Mokslininkai neatmeta galimybės, kad rytoj gali įvykti vienas iš katastrofiškų įvykių, visiškai sunaikinsiančių mūsų planetą. Straipsnyje aptarsime šešias pavojingiausias grėsmes iš kosmoso, kurios potencialiai gali nušluoti Žemę nuo Visatos paviršiaus.
6 kosmoso grėsmės, pasirengusios bet kurią akimirką sunaikinti Žemę
1. Gama spindulių pliūpsnis: sprogimas, galingesnis nei milijardas saulių
Gama spindulių pliūpsnis yra galingiausias žmonijai žinomas spinduliuotės tipas. Jį sukelia masyvios žvaigždės sprogimas ir tai yra milžiniškas gama spindulių išsiveržimas, galintis prasiskverbti pro kosmosą milijardus šviesmečių.
1967 m. amerikiečių palydovas „Vela“ pirmą kartą užfiksavo gama spindulių pliūpsnį, ir nuo to laiko mokslininkai rimtai nerimauja dėl galimos grėsmės Žemei. Jei toks pliūpsnis įvyktų kažkur netoliese – pavyzdžiui, Andromedos galaktikoje ar net Paukščių Take – jis gali visiškai sunaikinti Žemės ozono sluoksnį. Tai sukeltų nekontroliuojamą Saulės ultravioletinę spinduliuotę ir planetos paviršiaus nudegimą. Geros naujienos: tokie pliūpsniai įvyksta itin retai – kartą per 10 tūkstančių metų.
2. Saulės superžybsnis: žvaigždė, kuri galėtų mus sudeginti
Saulė yra mūsų gyvybės šaltinis, bet kartu ir potencialus naikintojas. Jau šiandien jos aktyvumas sukelia magnetines audras, kurios veikia žmonių sveikatą ir įrangos veikimą. Tačiau ateityje galimas superžybsnis – milžiniškas energijos išsiveržimas, galintis „nupūsti“ Žemės atmosferą, kaip jau nutiko su Marsu.
Mokslininkai mano, kad per 1–2 milijardus metų, gerokai prieš tai, kai Saulė taps raudonąja milžine, jos aktyvumas gali sunaikinti mūsų planetos atmosferą, palikdamas Žemę negyvenamą – nevaisingą, negyvą sferą be vandens, deguonies ar apsaugos nuo radiacijos.
3. Supernovos sprogimas: pabaiga prasideda staiga
Kai žūsta masyvi žvaigždė, ji sprogsta kaip supernova. Šis kosminis įvykis išskiria milžinišką energijos kiekį. Artimiausias mums tokios supernovos kandidatas yra Betelgeizė Oriono žvaigždyne.
Jei tokia žvaigždė kaip Betelgeizė sprogtų pakankamai arti mūsų Saulės sistemos, smūginė banga ir spinduliuotė galėtų sunaikinti Žemės atmosferą, pakeisti mūsų planetų orbitas ir paversti mūsų planetą kosminėmis šiukšlėmis. Tikimasi, kad Betelgeizė sprogs per 10 000–100 000 metų. Tai gali neįvykti mūsų gyvenimo metu, bet kosminiu mastu tai yra „bet kuriuo metu“.
4. Klajojanti neutronų žvaigždė: mirtis be perspėjimo
Neutroninės žvaigždės yra itin tankios supernovos sprogimo liekanos. Nepaisant miesto dydžio, jų masė kelis kartus didesnė už Saulę. Kartais tokios žvaigždės gali „klaidžioti“ po galaktiką, ir jei kuri nors kada nors įsiveržtų į Saulės sistemą, jos gravitacija sutrikdytų visas orbitas, sunaikintų planetas ir, gana tikėtina, paverstų Žemę griuvėsiais.
Ypač pavojingi yra magnetarai – neutroninės žvaigždės, turinčios itin galingą magnetinį lauką. Jų poveikis Žemei vis dar hipotetinis, tačiau jis gali būti dešimtis kartų žalingesnis nei įprastos neutroninės žvaigždės. Toks klajūnas gali mus pasiekti po šimtų tūkstančių metų, tačiau numatyti priartėjimo momento neįmanoma.
5. Juodoji skylė: tyla prieš absorbciją
Jei po supernovos sprogimo žvaigždė susitraukia iki ribos, ji virsta juodąja skyle. Šis objektas neskleidžia šviesos ir pats gali sugerti materiją, laiką ir erdvę. Jei hipotetinė juodoji skylė priartėtų prie mūsų Saulės sistemos, jos gravitacija sunaikintų viską aplink ją – planetas, žvaigždes ir net šviesą.
Nors didelės juodosios skylės dažniausiai randamos galaktikų centruose, niekas neatmeta galimybės, kad egzistuoja „klajojančios“ juodosios skylės, likusios po žvaigždžių mirties. Jei viena iš jų atsirastų netoli Žemės, neturėtume nė menkiausios išsigelbėjimo galimybės.
6. Asteroidas: reali grėsmė artimiausioje ateityje
Asteroidai yra bene vienintelė kosmoso grėsmė, kurią žmonija iš tikrųjų gali stebėti. Šiuolaikinių technologijų dėka astronomai gali sekti trajektorijas ir iš anksto įspėti apie galimą pavojų.
Pavyzdžiui, asteroidas 29075 gali priartėti prie Žemės 2880 m., o jau 2029 ir 2036 m. link mūsų skries 99942 Apophis. Nors susidūrimo tikimybė vertinama kaip maža, net ir nedidelis nukrypimas nuo kurso gali sukelti katastrofą. Kažkas panašaus jau nutiko prieš milijonus metų: asteroido kritimas lėmė dinozaurų išnykimą.
