Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Karas Ukrainoje

Paviešinta 10 Trumpo „dovanų“ Putinui…

Donaldo Trumpo pastangos užbaigti karą Ukrainoje sulaukė itin griežto tarptautinės politikos apžvalgininkų vertinimo. Aiškėja dešimt JAV prezidento administracijos žingsnių, kurie, pasak analitiko Marco Championo, suteikė reikšmingų pranašumų Vladimirui Putinui.

Didžiausią nerimą kelia naujausi palydovinio ryšio apribojimai, galintys tiesiogiai paveikti Ukrainos gebėjimą apsiginti nuo Rusijos atakų.

Pirmasis smūgis – karinė parama Ukrainai

Viena svarbiausių permainų įvyko D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus 2025 metų sausį.

Ankstesnės administracijos laikotarpiu Jungtinės Valstijos buvo vienos svarbiausių Ukrainos rėmėjų, tačiau pasikeitus prezidentui reikšmingai pasikeitė ir Vašingtono požiūris į tolesnę pagalbą.

Didesnė finansinė atsakomybė už Ukrainos aprūpinimą ginklais perkelta Europos valstybėms.

Nors amerikietiškų ginklų tiekimo galimybė išliko, europiečiams teko prisiimti didesnę jų įsigijimo naštą.

Užvertos durys į NATO

Dar vienu Maskvai palankiu žingsniu laikomi JAV administracijos pareiškimai dėl Ukrainos narystės NATO.

2025 metų vasarį JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pareiškė, kad Ukrainos narystė Aljanse nėra realistiškas būsimo taikos susitarimo rezultatas.

Rusija ilgą laiką reikalavo, kad Ukraina atsisakytų siekio prisijungti prie NATO. Todėl toks Vašingtono pareiškimas, dar neprasidėjus rimtoms taikos deryboms, sulaukė kritikos.

Kyjivui narystės klausimas yra itin svarbus, nes Ukraina siekia patikimų saugumo garantijų, kurios ateityje užkirstų kelią naujai Rusijos invazijai.

Žvalgybos informacijos sustabdymas

2025 metų kovą JAV laikinai sustabdė dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina.

Šis sprendimas priimtas itin sudėtingu laikotarpiu, kai Ukrainos pajėgos susidūrė su stiprėjančiu Rusijos kariuomenės spaudimu Kursko srityje.

Apžvalgininko vertinimu, amerikiečių sprendimas apsunkino Ukrainos kariuomenės padėtį ir prisidėjo prie jos atsitraukimo.

Maskvai tai buvo galimybė sustiprinti savo pozicijas fronte.

Putinas sugrįžo į diplomatinę areną

Daug dėmesio sulaukė ir D. Trumpo susitikimas su V. Putinu Aliaskoje.

Po ilgus metus trukusios politinės izoliacijos Rusijos prezidentas vėl atsidūrė tarptautinės diplomatijos centre.

Kremliaus vadovui toks susitikimas buvo svarbus ne tik dėl karo Ukrainoje. Jis suteikė galimybę demonstruoti Rusijos įtaką pasaulio politikoje ir tiesiogiai derėtis su JAV prezidentu.

Tačiau pats susitikimas neatnešė ilgai laukto karo užbaigimo.

Netikėta nauda Rusijai

Maskvai naudingų įvykių sąraše atsidūrė ir JAV kariniai veiksmai prieš Iraną.

Nors jie nebuvo tiesiogiai nukreipti prieš Ukrainą, išaugusios naftos kainos tapo palankios Rusijos ekonomikai.

Energetikos išteklių eksportas yra vienas svarbiausių Kremliaus pajamų šaltinių. Didesnės pajamos iš naftos pardavimo gali padėti Rusijai toliau finansuoti karines išlaidas.

Ukrainai smogė technologiniai apribojimai

Ypač didelį nerimą Kyjivui sukėlė palydovinio ryšio sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ apribojimai.

Ukrainos kariuomenė šiomis technologijomis naudojasi koordinuodama operacijas ir valdydama bepiločius orlaivius.

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad įvesti greičio apribojimai trukdo kai kuriems dronams išlaikyti palydovinį ryšį.

Tai itin aktualu siekiant perimti greitai skrendančius Rusijos atakos dronus, keliančius grėsmę miestams ir energetikos infrastruktūrai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino išspręsti šią problemą ir atkurti visavertį sistemos veikimą.

Pavojus civiliams gyventojams

Dar vienu nerimą keliančiu epizodu tapo pranešimai apie laiku negautus perspėjimus dėl Rusijos balistinių raketų atakų.

Tokio pobūdžio žvalgybos informacija Ukrainai ypač svarbi, nes leidžia greičiau paskelbti oro pavojų ir perspėti gyventojus.

Kartais vos kelios papildomos minutės gali lemti, ar žmonės spės pasiekti slėptuves.

Vis dėlto aplinkybės, dėl kurių kilo perspėjimų perdavimo problemų, nėra iki galo išaiškintos.

Kremliaus ambicijos siekia gerokai toliau

Nerimą kelia ir Rusijos siekis į taikos derybas įtraukti platesnius Europos saugumo klausimus.

Maskva nori kalbėti ne vien apie karo Ukrainoje užbaigimą, bet ir apie būsimą Europos saugumo sistemą.

Tokių diskusijų rezultatai gali būti reikšmingi ir Lietuvai bei kitoms rytinio NATO flango valstybėms.

Kremlius jau ilgą laiką siekia apriboti Vakarų karinę įtaką Rytų Europoje.

Didžiausia „dovana“ Putinui dar gali būti priešakyje

Griežtoje JAV užsienio politikos analizėje keliamas esminis klausimas – ką Vašingtonas gavo mainais už Maskvai palankius sprendimus?

Apžvalgininko vertinimu, nepaisant diplomatinių pastangų, V. Putinas iki šiol neatsisakė pagrindinių savo reikalavimų Ukrainai.

Rusija tebėra suinteresuota Ukrainos karinio neutralumo įtvirtinimu ir teritorinėmis nuolaidomis.

Analitikas perspėja, kad didžiausia D. Trumpo strategijos nesėkmė būtų tokia karo baigtis, kuri leistų Kremliui diplomatinėmis priemonėmis pasiekti tai, ko jis nesugebėjo iškovoti mūšio lauke.

Kol diplomatai ieško susitarimo, Ukrainos miestai ir toliau patiria Rusijos atakas, o milijonai žmonių laukia taikos, kuri užtikrintų ne laikiną atokvėpį, bet ilgalaikį saugumą.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.