Kaune – tragedija, kurios buvo galima išvengti: viena akimirka pražudė moterį

85 metų moteris atėjo į viešojo transporto stotelę pasižiūrėti tvarkaraščio. Tačiau įprasta diena Kaune baigėsi nelaime, po kurios dvi dukros neteko mamos. Į senolę įsirėžęs elektriniu paspirtuku važiavęs vyras vėliau stojo prieš teismą.

Labiausiai sukrečia tai, kad susidūrimo metu paspirtukas judėjo daugiau nei dvigubai greičiau, nei toje vietoje buvo leidžiama. O pirmasis teismo sprendimas moters artimųjų netenkino.

Įprasta kelionė baigėsi tragedija

Nelaimė įvyko 2024 metų liepos 1 dieną Kaune, Kovo 11-osios gatvėje, ties viešojo transporto stotele priešais Draugystės parką.

85 metų moteris buvo atėjusi pasižiūrėti viešojo transporto tvarkaraščio. Ji planavo vykti į polikliniką.

Tuo metu šaligatviu elektriniu „Bolt“ paspirtuku važiavo kaunietis Nedas Sirvydas.

Vyras susidūrė su stotelėje buvusia senole. Nuo smūgio moteris pargriuvo, patyrė sunkius sužalojimus ir prarado sąmonę.

Į nelaimės vietą buvo iškviesti medikai.

Tačiau tai buvo tik tragedijos pradžia.

Penkios dienos ligoninėje – ir skaudi žinia

Sužalota moteris buvo pristatyta į gydymo įstaigą.

Medikai kovojo dėl jos gyvybės, tačiau patirti sužalojimai buvo itin sunkūs.

Liepos 6 dieną, praėjus penkioms dienoms po susidūrimo, senolė mirė ligoninėje.

Teismo medicinos specialistai nustatė, kad mirties priežastis buvo galvos ir nugaros smegenų trauma.

Po šios nelaimės be mamos liko dvi dukros.

Joms teko ne tik išgyventi netektį, bet ir ilgai siekti atsakymų teismuose.

Tyrėjai nustatė lemtingą detalę

Tiriant nelaimės aplinkybes paaiškėjo, kad paspirtuku važiavęs vyras viršijo leistiną greitį.

Nustatyta, kad elektrinis paspirtukas judėjo maždaug 18 kilometrų per valandą greičiu.

Tačiau toje vietoje, važiuojant greta pėsčiųjų, buvo leidžiamas ne didesnis kaip 7 kilometrų per valandą greitis.

Tai reiškia, kad paspirtukas judėjo daugiau nei pustrečio karto greičiau už nustatytą ribą.

Kitoje gatvės pusėje buvo įrengtas dviračių takas, tačiau vyras pasirinko važiuoti šaligatviu.

Šios aplinkybės tapo svarbios vertinant jo atsakomybę už moters mirtį.

Vyras pripažino kaltę ir gailėjosi

Bylą nagrinėjant teisme, N. Sirvydas pripažino savo veiksmų pasekmes ir išreiškė apgailestavimą.

Jis atsiprašė žuvusios moters artimųjų.

Viešai taip pat buvo išsakęs mintį, kad galėdamas atsukti laiką atgal tą dieną nebūtų važiavęs į nelaimės vietą.

Tačiau net ir nuoširdus gailestis negalėjo pakeisti svarbiausios aplinkybės – moteris mirė, o jos artimieji neteko mamos.

Teismui teko spręsti, kokia atsakomybė turi būti taikoma už neatsargų gyvybės atėmimą.

Pirmasis teismo sprendimas papiktino dukras

2026 metų sausio 19 dieną Kauno apylinkės teismas pripažino N. Sirvydą kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

Vis dėlto vyras buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Jis perduotas sesers atsakomybei, nustatant vienų metų laidavimo terminą.

Teismas taip pat nusprendė, kad žuvusios moters dukroms turi būti atlyginta neturtinė žala.

Pirmosios instancijos sprendimu joms buvo priteista po 10 tūkstančių eurų.

Tačiau dukros su tokiu sprendimu nesutiko.

Jos kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą.

Byla pasiekė naują etapą

Dukrų skundą išnagrinėjo Kauno apygardos teismas.

2026 metų lapkričio pradžioje pranešta, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė griežtesnį sprendimą nei pirmoji instancija.

Tačiau konkrečių naujojo sprendimo sąlygų patikimai prieinamoje viešoje informacijoje nepakanka išsamiai nustatyti.

Todėl būtų netikslu teigti, kad vyrui skirta konkreti nauja bausmė, nepatikrinus viso teismo sprendimo.

Ši byla atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą – elektrinių paspirtukų eismo saugumą vietose, kuriose gausu pėsčiųjų.

Po mamos mirties dukra iškėlė nepatogų klausimą

Viena žuvusios moters dukrų viešai kėlė klausimą, ar Lietuvoje pakankamai kontroliuojamas elektrinių paspirtukų naudojimas.

Jos nuomone, jeigu nepavyksta užtikrinti saugaus šių transporto priemonių judėjimo, būtina svarstyti griežtesnį reguliavimą.

Elektriniai paspirtukai tapo kasdiene susisiekimo priemone daugelyje Lietuvos miestų.

Tačiau važiuojant tarp pėsčiųjų net ir nedidelis neatidumas gali sukelti sunkias pasekmes.

Ypač pažeidžiami vyresnio amžiaus žmonės, kuriems sunkiau greitai sureaguoti į netikėtai priartėjusią transporto priemonę.

Vienas neatsargus sprendimas pakeitė kelių žmonių gyvenimus

Kaune įvykusi tragedija primena, kad elektrinis paspirtukas nėra vien pramogai skirtas įrenginys.

Tai transporto priemonė, kurios vairuotojas privalo paisyti saugaus greičio, stebėti aplinką ir saugoti pėsčiuosius.

2024 metų liepos 1-osios rytą senolė tiesiog atėjo pasižiūrėti transporto tvarkaraščio.

Po penkių dienų jos gyvybė užgeso.

Viena trumpa kelionė paspirtuku baigėsi moters mirtimi, baudžiamąja byla ir ilgai trukusia artimųjų kova dėl teisingumo.

Ši istorija dar kartą parodo, kokią didelę kainą gali turėti kelioms sekundėms prarastas atsargumas.