Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai skambina pavojaus varpais. Sparčiai plintanti grėsmė gali pakeisti šiuolaikinę mediciną ir paversti šiandien sėkmingai gydomas infekcijas pavojingomis gyvybei.
Prognozuojama, kad nesiėmus veiksmingų priemonių iki 2050 metų dėl šios problemos pasaulyje gali mirti daugiau nei 39 milijonai žmonių.
Nerimą kelia tai, kad prie problemos didėjimo gali prisidėti ir kasdieniai žmonių įpročiai.
Antibiotikai praranda savo veiksmingumą
Pasaulio sveikatos organizacija perspėja dėl didėjančio mikroorganizmų atsparumo antimikrobiniams vaistams.
Tai reiškinys, kai bakterijos, grybeliai, virusai ar parazitai ilgainiui tampa atsparūs anksčiau veiksmingiems vaistams.
Ypač didelį susirūpinimą kelia antibiotikams atsparių bakterijų plitimas.
Infekcijos, kurias anksčiau buvo galima išgydyti įprastais antibiotikais, tampa sunkiau kontroliuojamos. Kai kuriais atvejais gydytojams tenka ieškoti alternatyvių, brangesnių ar sunkiau prieinamų gydymo metodų.
Problema nėra nauja, tačiau jos mastas auga.
Naujausi skaičiai kelia nerimą
Pasaulinės stebėsenos duomenimis, 2023 metais maždaug kas šešta laboratoriniais tyrimais patvirtinta dažna bakterinė infekcija buvo atspari jai gydyti skirtiems antibiotikams.
2018–2023 metais atsparumas didėjo daugiau nei 40 procentų stebėtų bakterijų ir antibiotikų derinių.
Dar 2021 metais bakterijų atsparumas vaistams tiesiogiai nulėmė daugiau kaip milijoną mirčių pasaulyje.
Su šia problema buvo susiję dar milijonai mirties atvejų.
Mokslininkų prognozės rodo, kad per ateinančius dešimtmečius situacija gali dar labiau pablogėti, ypač jeigu nepavyks užtikrinti veiksmingos infekcijų prevencijos ir atsakingo vaistų vartojimo.
Pavojus kyla ne tik sunkiai sergantiems žmonėms
Antibiotikų veiksmingumas yra svarbus ne tik gydant sunkias infekcijas.
Šie vaistai reikalingi atliekant daugelį chirurginių operacijų, organų transplantacijas, gydant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus ir rūpinantis neišnešiotais naujagimiais.
Jeigu bakterinių infekcijų nebepavyktų veiksmingai kontroliuoti, net įprastos medicininės procedūros galėtų tapti rizikingesnės.
Pavojus taip pat aktualus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kurių imuninė sistema nusilpusi, bei vyresnio amžiaus pacientams.
Mokslininkų duomenimis, būtent vyresnių nei 70 metų žmonių grupėje mirčių dėl bakterijų atsparumo daugėja itin sparčiai.
Kodėl antibiotikai nustoja veikti?
Bakterijų gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos yra natūralus biologinis procesas.
Tačiau netinkamas ir perteklinis antibiotikų vartojimas gali jį paspartinti.
Kai antibiotikai vartojami be reikalo arba nesilaikant gydytojo nurodymų, atsparios bakterijos įgyja galimybę išlikti ir daugintis.
Ilgainiui tokios bakterijos gali plisti tarp žmonių, todėl problema tampa aktuali ne tik vienam pacientui, bet ir visai visuomenei.
Svarbu suprasti, kad antibiotikams atsparus tampa ne žmogaus organizmas, o pačios bakterijos.
Atsparia infekcija gali užsikrėsti net žmogus, kuris anksčiau antibiotikų nevartojo.
Įvardijo vieną dažniausių gyventojų klaidų
Viena dažniausių klaidų – antibiotikų vartojimas susirgus virusinėmis ligomis.
Antibiotikai neveikia gripo, peršalimo ar kitų virusinių infekcijų sukėlėjų.
Jeigu žmogų vargina sloga, gerklės skausmas, kosulys ar pakilusi temperatūra, tai savaime dar nereiškia, kad jam reikalingi antibiotikai.
Sprendimą dėl šių vaistų skyrimo turi priimti gydytojas.
Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti po ankstesnio gydymo likusių antibiotikų, dalytis jais su šeimos nariais ar savo nuožiūra keisti paskirtos dozės.
Net jeigu simptomai panašūs, juos gali sukelti visiškai skirtingos ligos.
Gydytojams gali tekti rinktis iš vis mažiau vaistų
Dar viena rimta problema – naujų antibiotikų kūrimas nespėja paskui didėjantį bakterijų atsparumą.
Naujo vaisto sukūrimas, klinikiniai tyrimai ir patvirtinimas gali užtrukti daugelį metų.
Tuo metu bakterijos geba prisitaikyti ir išvystyti atsparumo mechanizmus.
Kai įprasti antibiotikai nebeveikia, medikams kartais tenka naudoti rezervinius vaistus, skirtus sudėtingiausioms infekcijoms gydyti.
Tačiau ir šių preparatų veiksmingumas nėra amžinas.
Todėl ypač svarbu išsaugoti dabar turimų antibiotikų veiksmingumą ir vartoti juos tik tuomet, kai jie iš tiesų reikalingi.
Pasaulyje trūksta diagnostikos galimybių
Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį ir į nevienodas šalių galimybes atlikti laboratorinius tyrimus.
Tiksliai nustačius infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, galima parinkti tinkamesnį gydymą.
Tačiau ne visose pasaulio valstybėse tokie tyrimai yra lengvai prieinami.
Kai kur gydytojams tenka pradėti gydymą neturint išsamios informacijos apie infekciją sukėlusią bakteriją.
Siekiant spręsti šią problemą, pristatomos naujos laboratorijų darbo rekomendacijos, padėsiančios šalims tobulinti infekcijų nustatymą ir atsparumo vaistams stebėseną.
Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie problemos mažinimo
Specialistai primena, kad kovoti su antibiotikų atsparumu gali ne tik mokslininkai, gydytojai ar valstybių vadovai.
Svarbūs ir kasdieniai gyventojų įpročiai.
Rekomenduojama:
- Antibiotikus vartoti tik gydytojui paskyrus.
- Laikytis nustatytų dozių ir gydymo trukmės.
- Nevartoti kitiems žmonėms skirtų vaistų.
- Nenaudoti antibiotikų likučių savarankiškam gydymuisi.
- Reguliariai plauti rankas.
- Laikytis maisto ruošimo ir higienos taisyklių.
- Skiepytis pagal gydytojų rekomendacijas.
Infekcijų prevencija padeda sumažinti susirgimų skaičių, o kartu ir antibiotikų poreikį.
Ar dar galima išvengti milijonų mirčių?
Mokslininkų prognozuojami 39 milijonai mirčių nėra neišvengiama ateitis.
Tai galimas scenarijus, jeigu dabartinės atsparumo antibiotikams tendencijos tęstųsi.
Padėtį galima keisti gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, infekcijų prevenciją, diagnostiką ir kuriant naujus gydymo metodus.
Lapkričio 18–24 dienomis pasaulyje minima informuotumo apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms savaitė, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šią augančią grėsmę.
Didžiausias iššūkis – išsaugoti galimybę veiksmingai gydyti infekcijas ir ateities kartoms. Nuo sprendimų, kuriuos visuomenė priima šiandien, gali priklausyti milijonų žmonių gyvybės.
Redakcinė faktų patikra: who.int+5




