Aidas Užkuraitis
Geopolitinės įtampos ir infliacijos įtaka pinigų politikai
Europos finansų rinkose didėja nerimas dėl augančio geopolitinio neapibrėžtumo ir euro zonos infliacijos augimo. Šie veiksniai skatina Europos Centrinį Banką (ECB) svarstyti palūkanų normų didinimą, siekiant suvaldyti kainų kilimą. Šiuo metu euro zonos metinė infliacija viršija ECB tikslą – balandžio mėnesį ji pasiekė 3 proc., nors tikslinė riba yra 2 proc.
Ši infliacijos dinamika susijusi ne tik su vidaus ekonomikos veiksniais, bet ir su išoriniais šokais, tokiais kaip konfliktas Artimuosiuose Rytuose bei Hormuzo sąsiaurio blokada, kurie paveikė žaliavų ir medžiagų tiekimą. Dėl to padidėjo energijos ir kitų svarbių prekių kainos, kurios tiesiogiai veikia vartotojų išlaidas ir infliacijos lygį.
ECB palūkanų normų didinimo perspektyvos
Finansų rinkos jau dabar atspindi lūkesčius dėl ECB griežtesnės pinigų politikos. Tarpbankinė 6 mėnesių EURIBOR norma išaugo iki 2,6 proc., o metų pradžioje siekė 2,1 proc. Tai rodo, kad rinkos dalyviai jau numato palūkanų normų augimą. Artimiausiame ECB posėdyje tikimybė, kad palūkanos bus didinamos, siekia 89 proc., o prognozuojamas padidinimas yra 25 baziniais punktais. Kitas panašus žingsnis gali būti lauktas rudenį.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus patvirtina, kad palūkanų normų didinimas yra tikėtinas, tačiau sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į naujausius ekonominius duomenis ir situacijos raidą. Jo teigimu, dėl aukštų energijos kainų ir kintančios geopolitinės situacijos bazinis ekonomikos scenarijus keičiasi link palūkanų normų didinimo.
Palūkanų augimo poveikis būsto rinkai
Palūkanų normų didėjimas tiesiogiai veikia būsto rinką, ypač ekonominės klasės būstų segmentą. Šios klasės pirkėjai yra jautriausi kreditavimo sąlygų pokyčiams, nes dažnai tai pirmasis jų būstas ir jie labiau priklauso nuo paskolų sąlygų. Pastaraisiais metais, ypač nuo 2022 iki 2024 metų, šios grupės pirkėjų aktyvumas ženkliai sumažėjo dėl palūkanų augimo ir geopolitinių neramumų.
Vilniuje 2026 metų pirmąjį ketvirtį iš viso parduota 1 664 nauji būstai, iš kurių daugiausia buvo ekonominės klasės – 909 vienetai. Tai rodo, kad šis segmentas išlieka svarbus rinkos dalyvis, tačiau būsimų palūkanų normų augimas iki maždaug 3 proc. gali sumažinti jų galimybes įsigyti būstą.
Infliacijos ir statybų kainų įtaka būsto įperkamumui
Be palūkanų normų, būsto rinkos įperkamumą mažina ir didėjanti infliacija bei statybų medžiagų kainos. Augančios sąnaudos atsispindi galutinėse būsto kainose, todėl pirkėjams tampa sunkiau įsigyti naujus būstus. Tai ypač aktualu ekonominės klasės segmentui, kuris jau susiduria su finansiniais iššūkiais.
Rudenį, kai infliacijos spaudimas pasieks savo piką, tikėtina, kad būsto rinkos aktyvumas sumažės. Namų ūkių pasiryžimą investuoti į didelius pirkinius ribos ne tik kainos, bet ir bendras ekonominis neapibrėžtumas bei augančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos.
Rinkos perspektyvos ir galimos krizės scenarijai
Nepaisant prognozuojamo palūkanų normų didėjimo, nekilnojamojo turto plėtotojai neprognozuoja gilios stagnacijos. Praėjusiais metais būsto pardavimai pasiekė žemiausią tašką, tačiau šiuo metu rodikliai yra gerokai aukštesni. Tai leidžia manyti, kad rinkos korekcija bus švelnesnė nei anksčiau.
Be to, vidaus veiksniai, tokie kaip pensijų išmokos ir mažesnė pradinio įnašo riba, turėtų palaikyti rinkos aktyvumą ir sušvelninti palūkanų normų didėjimo poveikį. Ekspertai vertina artimiausius pokyčius kaip rinkos normalizaciją po intensyvaus sandorių periodo, o ne ilgalaikę krizę ar stagnaciją.
Monetarinės politikos rekomendacijos ir ateities prognozės
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertindamas euro zonos ekonomikos būklę, rekomenduoja išlaikyti neutralią monetarinę politiką. Šiemet numatomi tik du palūkanų normų didinimai, po kurių galimas jų mažinimas kitais metais, jei ekonominės sąlygos pagerės.
Ilgalaikėje perspektyvoje būsto paskolų gavėjams svarbu įvertinti savo finansinį atsparumą aukštesnių palūkanų laikotarpiams, nes būsto paskolos dažniausiai yra ilgalaikės. Šis požiūris padės išvengti finansinių sunkumų, jei palūkanų normos išliks aukštos ilgesnį laiką.
Apibendrinimas
Europos Centrinio Banko planuojamas pinigų politikos griežtinimas ir auganti infliacija keičia Lietuvos būsto rinkos dinamiką. Ekonominės klasės būstų pirkėjai susidurs su didžiausiais iššūkiais dėl mažėjančio įperkamumo ir augančių palūkanų normų. Vis dėlto rinkos ekspertai neprognozuoja gilios krizės, o labiau mato rinkos stabilizaciją ir normalizaciją po praėjusių metų svyravimų. Ateities perspektyvos priklausys nuo geopolitinės situacijos, infliacijos raidų ir ECB sprendimų, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu tikimasi švelnaus rinkos atsigavimo ir stabilumo.
