Kamile
Danielis Ortega, buvęs revoliucionierius, aktyvus JAV remto režimo Nikaragvoje nuvertimo dalyvis ir faktinis šalies vadovas daugiau nei 30 metų (su pertrauka nuo 1990 iki 2007 m.), pareiškė atšaukiantis visus rinkimus, rašo „The Moscow Times“.
80-metis Nikaragvos lyderis, kuris laikomas prezidento Vladimiro Putino draugu ir sąjungininku ir kurio vadovaujama šalis Jungtinėse Tautose nuosekliai balsuoja Maskvos naudai, pabrėžė, kad nepriimtina, jog valdžią „užgrobtų“ opozicija ir „jankiai“.
Nikaragva, pagal JT duomenis, yra viena iš skurdžiausių Lotynų Amerikos šalių. Skurde gyvena 30 proc. gyventojų.
„Čia nebebus jokių rinkimų“
„Čia nebebus jokių rinkimų, kurių pagalba jie galėtų bandyti užgrobti vyriausybę ir paimti valdžią į savo rankas. Laikai, kai „jankių“ (JAV) remiamos partijos galėjo grįžti į valdžią, praėjo – to daugiau nebus“, – pareiškė D. Ortega sekmadienį savo kalboje, skirtoje 1979 m. Nikaragvos revoliucijos, nuvertusios JAV remiamą Anastasio Somozos režimą, metinėms (cituojama pagal „Reuters“).
Jis pridūrė, kad Kongresas priims naujus įstatymus, kurie „pastatys sieną“ prieš opoziciją.
Nuo 2025 m. sausio mėn. D. Ortega, pristatantis save kaip kovotoją su „amerikietišku imperializmu“, yra Nikaragvos bendras prezidentas kartu su savo žmona Rosario Murillo. Prieš tai D. Ortega ėjo šalies prezidento pareigas 1985–1990 m. (nors faktiškai tapo valstybės vadovu dar 1979 m.) ir 2007–2025 m.
D. Ortega palaiko artimus ryšius su Kuba, Kinija, Iranu, Šiaurės Korėja ir yra vienas iš nedaugelio pasaulio lyderių, pripažinusių savarankiškai pasiskelbusias Abchaziją ir Pietų Osetiją.
Artimas Putino sąjungininkas
Nikaragvos lyderis, kuris anksčiau buvo artimas sovietų lyderių Leonido Brežnevo ir Jurijaus Andropovo sąjungininkas, jau daugelį metų draugauja su Vladimiru Putinu, kuris užtikrino, kad jo sūnų, einantį D. Ortegos specialiojo atstovo bendradarbiavimui su Rusija klausimais pareigas, Rusijoje „labai myli“.
Kremlius tiekia Nikaragvai tankus, priešlėktuvines sistemas, sraigtasparnius ir kitą techniką, taip pat reguliariai atleidžia nuo skolų, siekiančių milijonus dolerių. D. Ortega oficialiai leido Maskvai laikyti kariuomenę šalyje „humanitariniais tikslais“, o 2026 m. gegužę V. Putinas pasirašė įstatymą dėl susitarimo dėl karinio bendradarbiavimo su šia šalimi ratifikavimo.
Dėl D. Ortegos ir jo žmonos valdymo JT Žmogaus teisių taryba apkaltino valdžią, kad ji pavertė Nikaragvą „autoritarine valstybe“ ir sistemingai pažeidžia žmogaus teises. 2018 m. pagal D. Ortegos įsakymą Nikaragvoje buvo numalšinti plataus masto antivyriausybiniai protestai, kurių metu žuvo daugiau nei 300 žmonių.
Tuo tarpu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pavadino D. Ortegos vyriausybę diktatūra ir įvedė sankcijas daugiau nei 2 350 Nikaragvos pareigūnų bei jų giminaičių atžvilgiu.
