Tomas L.
Nėra laiko, kai sportas – ne prioritetas
Žinome, kad sportas yra naudingas tiek mūsų fizinei, tiek psichikos sveikatai: stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina deguonies tiekimą audiniams ir smegenims, didina raumenų jėgą, mažina stresą, nerimą, gerina miego kokybę, nuotaiką ir bendrą savijautą. Tačiau, nors ir žino apie sporto teikiamą naudą, ne visi tam atranda laiko.
Funkcinio sporto ir sveikatingumo trenerės S. Liaudanskienės teigimu, dažniausiai po fraze „neturiu laiko sportui“, slepiasi tai, kad sportas to žmogaus gyvenime dar nėra prioritetas:
„Iš darbinės praktikos matau, kad dažniausiai tai nėra laiko trūkumas – tai yra prioritetų ir įpročių klausimas. Žmonės tikrai gyvena užimtą, „milijono reikalų“ gyvenimą, bet dažnai po fraze „neturiu laiko“ slepiasi tai, kad sportas dar nėra tapęs svarbia dienos dalimi.“
Pasak pašnekovės, atskirti, taip yra dėl laiko ar noro stokos, padeda labai paprastas klausimas: „Ar žmogus per dieną randa 30–60 minučių telefonui, serialui ar socialiniams tinklams? Jei taip – laiko yra, tik jis paskirstomas kitur.“
Paklausta, kas padeda atrasti laiko sportui, S. Liaudanskienė sakė, kad labiausiai – laiko planavimas ir realūs lūkesčiai. „Taip pat labai svarbu iš anksto suplanuoti – ne „jei bus laiko“, tada sportuosiu, o konkrečiai: kada, kur ir ką darysiu“, – patarė trenerė.
Trys dažniausios klaidos
Kitas svarbus dalykas, kurį būtina aptarti ir atkreipti į tai dėmesį, yra daromos klaidos, kai bandoma keisti savo rutiną ir į ją įtraukti sportą. Pasiteiravus, kokios tos klaidos yra dažniausios, S. Liaudanskienė įvardijo tris pagrindines:
„Dažniausia klaida – noras viską pradėti „nuo pirmadienio“ ir iš karto maksimaliai. Taip pat žmonės dažnai renkasi per sudėtingas ar per ilgas treniruotes, kurios dar nėra tinkamos pagal jų fizinį pasirengimą. Dar viena klaida – nuoseklumo nebuvimas: sportuojama kelias dienas iš eilės, o tada viskas metama.“
Kad taip nenutiktų, trenerė rekomenduoja pradėti nuo mažo, bet realaus plano, kurį galima išlaikyti ilgą laiką. „Svarbiausia – nuoseklumas, jis yra raktas į sėkmę, o ne tobulumas“, – pabrėžė pašnekovė.
Ir 10 minučių duoda naudos
Ar 10 minučių sporto per dieną iš tikrųjų gali duoti naudos, ar tai – labiau motyvacinis mitas? S. Liaudanskienės teigimu, tikrai gali:
„10 minučių per dieną nėra stebuklas, bet tai yra puikus startas. Tai padeda formuoti įprotį, gerina kraujotaką, sumažina įtampą ir dažnai tampa ilgesnių treniruočių pradžia. Žinoma, nereikia tikėtis didelių fizinių pokyčių vien iš 10 minučių – tokiu atveju tai labiau įpročio formavimas, bet, kaip sakau, – apetitas ateina bevalgant.“
Paklausta, kokio tipo treniruotės, kad duotų naudos ir rezultatų, labiausiai tiktų žmogui, kuris per dieną sportui gali atrasti tik 15 minučių, S. Liaudanskienė išskyrė du svarbius dalykus:
„Jeigu žmogus yra pradedantysis, svarbiausia – ne intensyvumas, o saugumas ir technika. Efektyviausia būtų rinktis paprastus viso kūno judesius: atlikti jėgos pratimus, taip pat nepamiršti ir nevengti mobilumo ir tempimų pratimų.
Pradžioje rekomenduojama dirbti lėtesniu tempu, koncentruojantis į taisyklingą atlikimą. Tik vėliau galima pereiti prie intensyvesnių treniruočių, sudėtingesnių pratimų. Esant galimybei, verta pasikonsultuoti su treneriu – tai padės išmokti technikos, išvengti klaidų ir traumų.“
Pasiūlė minimalų planą
S. Liaudanskienės teigimu, minimali rekomendacija yra bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tačiau, pasak jos, net ir 2–3 treniruotės / mankštos per savaitę jau gali ypač pagerinti savijautą, fizinę būklę ir suteikti daugiau energijos.
Paprašyta rekomenduoti realų minimalų planą tiems, kurie sunkiai atranda laiko sportui, trenerė pasiūlė tokį variantą: „2–3 trumpos (po 30–40 minučių) viso kūno treniruotės per savaitę; kasdien nueiti bent 6 tūkst.–10 tūkst. žingsnių; mankšta, mobilumo ir tempimo pratimai, atliekami 10–15 minučių kiekvieną rytą.“
Pasak S. Liaudanskienės, toks planas nereikalauja daug laiko, bet jau duoda apčiuopiamą naudą tiek fizinei, tiek emocinei savijautai.
