Svarbiausios naujienos vienoje vietoje
Aktualijos

Netikėtas smūgis Putinui viso pasaulio akivaizdoje…

Kinijoje vykstantis pasaulio galingųjų susitikimas neapsiėjo be netikėto diplomatinio incidento. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, siekęs atsidurti šalia JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo, sulaukė visiškai kitokio scenarijaus.

Prieš fotografuojantis bendrai nuotraukai Kinijos prezidentas rankos gestu nurodė V. Putinui pasitraukti į šalį. Ši akimirka sukėlė diskusijų apie tikrąją Rusijos padėtį tarptautinėje politikoje.

Akimirka, kurios Kremlius nesitikėjo

Lapkričio 18 dieną Kinijos Šendženo mieste vykusiame Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) susitikime susitiko trijų didžiųjų pasaulio valstybių vadovai.

Prieš bendrą fotografavimąsi V. Putinas priėjo prie D. Trumpo. Abu prezidentai pasisveikino, paspaudė rankas ir trumpai apsikeitė žodžiais.

Tačiau netrukus situacija pasisuko netikėta linkme.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas gestu parodė V. Putinui, kur šis turėtų atsistoti. Rusijos prezidentas atsidūrė šalia Kinijos pirmosios ponios Peng Liyuan, o D. Trumpas liko stovėti greta paties Xi Jinpingo.

Taigi Kinijos prezidento žmona bendroje nuotraukoje atsidūrė tarp Kinijos ir Rusijos vadovų.

Iš pirmo žvilgsnio tai galėjo atrodyti kaip įprastas diplomatinio protokolo epizodas. Tačiau tarptautinės politikos stebėtojai šiai akimirkai suteikė kur kas didesnę reikšmę.

Skirtingas prezidentų sutikimas

Dėmesį patraukė ne tik lyderių išsidėstymas bendroje nuotraukoje, bet ir aplinkybės, kuriomis jie buvo pasitikti Kinijoje.

Į Šendženą atvykusį JAV prezidentą D. Trumpą oro uoste asmeniškai pasitiko Xi Jinpingas.

Tai buvo išskirtinis diplomatinio dėmesio ženklas.

Tuo metu V. Putinas tokio asmeninio Kinijos prezidento pasitikimo nesulaukė. Rusijos vadovą pasitiko aukšto rango Kinijos komunistų partijos pareigūnas Cai Qi.

Nors abu prezidentai Kinijoje dalyvavo itin svarbiuose susitikimuose, skirtingas jų priėmimas tapo papildomu pagrindu diskusijoms apie Pekino santykius su Vašingtonu ir Maskva.

Diplomatijoje tokios detalės kaip pasitikimo ceremonija, delegacijų sudėtis ir lyderių vietos fotografuojantis dažnai sulaukia ypatingo dėmesio.

Vis dėlto vien šie skirtumai savaime neįrodo, kad Kinijos vadovas sąmoningai siekė pažeminti V. Putiną.

Ukrainoje prabilta apie viešą pažeminimą

Į incidentą sureagavo Ukrainos politikos apžvalgininkas ir buvęs šalies vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

Jo vertinimu, V. Putino priėmimas Kinijoje atspindėjo nelygiaverčius Maskvos ir Pekino santykius.

A. Geraščenka atkreipė dėmesį į tai, kad D. Trumpui buvo parodytas išskirtinis dėmesys, o Rusijos prezidento sutikimas vyko kitokiu diplomatinio protokolo lygiu.

Apžvalgininko nuomone, tokiu elgesiu Pekinas galėjo demonstruoti savo stipresnę poziciją santykiuose su Rusija.

Šis vertinimas sukėlė diskusijų socialiniuose tinkluose, tačiau oficialaus Kinijos paaiškinimo, kad tokiu būdu buvo siekiama pasiųsti politinį signalą Maskvai, nėra.

Rusijai Kinijos parama tapo itin svarbi

Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Maskvos ekonominiai ryšiai su Kinija tapo dar reikšmingesni.

Vakarų valstybėms taikant sankcijas, Rusija vis daugiau dėmesio skyrė prekybai su Azijos šalimis, ypač Kinija.

Pekinas tapo vienu svarbiausių Rusijos prekybos partnerių, o energetikos, technologijų ir pramonės srityse šalių bendradarbiavimas įgijo didelę reikšmę.

Tačiau Rusijos ekonominė priklausomybė nuo Kinijos kartu suteikia Pekinui daugiau galimybių diktuoti bendradarbiavimo sąlygas.

Xi Jinpingui svarbu išlaikyti santykius su Maskva, tačiau Kinija taip pat siekia apsaugoti savo ekonominius interesus JAV ir kitose Vakarų rinkose.

Todėl Pekinas stengiasi neprisirišti prie vienos geopolitinės krypties ir palaiko tiesioginį dialogą su skirtingomis pasaulio galybėmis.

Įvyko istorinis trijų lyderių susitikimas

Lapkričio 19 dieną Šendžene įvyko pirmasis tokio formato trišalis JAV, Kinijos ir Rusijos prezidentų susitikimas.

Prie vieno derybų stalo susėdo trijų branduolinių valstybių vadovai, kurių sprendimai gali turėti didelę įtaką tarptautiniam saugumui.

Po susitikimo paskelbta bendra taikos deklaracija, kurioje išskirtos keturios pagrindinės bendradarbiavimo kryptys:

  • Jungtinių Tautų reformavimas.
  • Naftos produktų gamybos ir tiekimo didinimas.
  • Valstybių pareigūnų imuniteto klausimai tarptautinėje teisėje.
  • Branduolinio konflikto rizikos mažinimas ir branduolinio ginklo platinimo prevencija.

Vis dėlto paskelbtame dokumente nebuvo konkrečių susitarimų dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo.

Nebuvo pristatyta ir konkretaus taikos plano, kuriame būtų numatyti karo veiksmų nutraukimo terminai ar Ukrainos saugumo garantijos.

Europoje ir Ukrainoje – nerimas dėl derybų

Trijų didžiųjų valstybių vadovų susitikimas sulaukė ypatingo dėmesio Europoje.

Ne mažiau svarbi aplinkybė yra tai, kad prie derybų stalo nedalyvavo nei Ukraina, nei Europos Sąjungos atstovai.

Tai kelia klausimų dėl galimų būsimų susitarimų, susijusių su Europos saugumu ir Rusijos vykdomu karu.

Ukraina nuosekliai pabrėžia, kad sprendimai dėl jos teritorijų, suvereniteto ir saugumo negali būti priimami be pačių ukrainiečių dalyvavimo.

Nors D. Trumpas prieš susitikimą kalbėjo apie siekį prisidėti prie karo užbaigimo, trišalių derybų rezultatai kol kas nepademonstravo esminio proveržio.

Xi Jinpingas demonstruoja Kinijos įtaką

Šendžene surengtas susitikimas Kinijai tapo galimybe parodyti augantį vaidmenį tarptautinėje politikoje.

Xi Jinpingas vienoje vietoje subūrė JAV ir Rusijos vadovus, kartu demonstruodamas Pekino gebėjimą palaikyti dialogą su skirtingų interesų turinčiomis valstybėmis.

Kinijos prezidentui tai svarbu ne tik dėl geopolitinės įtakos, bet ir dėl ekonominių interesų, tarptautinės prekybos bei energetinio saugumo.

Tuo metu V. Putinui dalyvavimas tokiame susitikime suteikė galimybę parodyti, kad Rusija, nepaisydama Vakarų sankcijų ir diplomatinės izoliacijos, tebėra įtraukiama į aukščiausio lygio tarptautines diskusijas.

Tačiau daug dėmesio sulaukęs Xi Jinpingo gestas atskleidė, kaip skirtingai gali būti interpretuojamos net kelias sekundes trunkančios diplomatinės akimirkos.

Ar tai buvo tik protokolo detalė, ar sąmoningai pasirinktas politinis signalas, kol kas lieka neatsakyta.

Aišku viena – Šendženo susitikimas tapo ne tik derybomis dėl pasaulio ateities, bet ir trijų galingų valstybių tarpusavio įtakos demonstracija.

Pasidalinkite
Apie autorių

Aidas Užkuraitis

Portalo redakcijos autorius.