Tomas L.
Iš viso žuvų asortimento SSRS kepti šprotai buvo laikomi vienu iš prieinamiausių.
Jie buvo gaminami tiek bendrabučiuose, tiek namų virtuvėse, o būdingas kvapas po kepimo neišnykdavo valandų valandas, o kartais išlikdavo kelias dienas.
Šprotams, kurie dažniausiai buvo perkami turguje, retai būdavo išvalomi viduriai ar nupjaunamos galvos – žmonės apsiribodavo tik kruopščiu plovimu, rašo portalas „Telegraf“. Priežastis paprasta: žuvis labai maža, o valymo procesas greitai virsdavo varginančiu darbu.
Po valymo žuvis buvo apvoliojama miltuose arba manų kruopose. Kepdavo augaliniame aliejuje didelėse ketaus keptuvėse arba net puoduose, kad vienu metu pagamintų kelias porcijas.
Kepant sklisdavo labai intensyvus aromatas – toks stiprus, kad kvapas akimirksniu pasklisdavo ne tik bute, bet ir visoje laiptinėje. Ir kvapas laikydavotai ne valandas, o dienas. Štai kodėl namuose po patiekalo gaminimo dvokdavo užuolaidos, drabužiai ir net baldai.
Ne visi buvo pasiruošę tokiam „aromatiniam įsiveržimui“ į kasdienybę. Vieni keptus šprotus prisimena su šiluma ir apetitu, kiti – su lengvu siaubu. Tačiau faktas lieka faktu: sovietmečiu ši žuvis buvo neatsiejama kasdienio meniu dalis, ypač pajūrio regionuose.
