„Net sunku suvokti“: mokslininkai perspėja dėl galingo El Niño – tai, kas bręsta Ramiajame vandenyne, gali paliesti visą planetą

Ramiojo vandenyno gelmėse ir paviršiuje vykstantys pokyčiai verčia klimato specialistus vis atidžiau stebėti artėjančius mėnesius. El Niño reiškinys jau susiformavo, tačiau naujausios prognozės rodo, kad tai gali būti tik pradžia – iki metų pabaigos jis turėtų dar labiau sustiprėti ir pasiekti labai stipraus reiškinio lygį.

Pasaulio meteorologijos organizacijos prognozės rodo išskirtinai didelį modelių sutapimą: tikimybė, kad El Niño išsilaikys iki 2027 metų vasario, yra beveik 100 procentų. Dar daugiau dėmesio sulaukė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) rugsėjo prognozė – specialistai neatmeta galimybės, kad pagal vieną iš naudojamų intensyvumo rodiklių šis El Niño gali varžytis su stipriausiais nuo praėjusio amžiaus vidurio stebėtais epizodais.

Tačiau skaičiai – tik viena istorijos dalis. Daug svarbiau tai, ką toks galingas Ramiojo vandenyno svyravimas gali reikšti skirtingiems pasaulio regionams.

Prognozė, kuri privertė suklusti

Rugsėjo pradžioje WMO paskelbė, kad El Niño jau yra tvirtai įsitvirtinęs ir artimiausiais mėnesiais toliau stiprės.

Organizacijos naudojami kelių prognozavimo centrų modeliai rugsėjo–lapkričio laikotarpiui numatė maždaug 3,6 laipsnio Celsijaus vidutinę jūros paviršiaus temperatūros anomaliją Niño 3.4 regione. Intensyvėjimo piką modeliai prognozuoja lapkričio–gruodžio laikotarpiu.

Tai ne vien abstraktus skaičius klimato lentelėje. El Niño yra vienas stipriausių natūralių trumpalaikių pasaulio klimato svyravimų, galinčių pakeisti atmosferos cirkuliaciją ir kartu paveikti kritulių bei temperatūros pasiskirstymą didžiulėse teritorijose.

Todėl kuo stipresnis reiškinys, tuo atidžiau stebimos galimos jo pasekmės.

NOAA pateikė dar vieną įspūdingą skaičių

Rugsėjo 10 dieną paskelbta naujausia NOAA Klimato prognozių centro analizė parodė, kad El Niño toliau stiprėja.

Specialistai skaičiuoja didesnę nei 90 proc. tikimybę, kad 2026 metų rudenį ir 2026–2027 metų žiemą jis bus labai stiprus.

Tačiau labiausiai išsiskiria kita prognozės dalis.

NOAA vertinimu, spalio–gruodžio laikotarpiu yra maždaug 75 proc. tikimybė, kad pagal agentūros naudojamą trijų mėnesių RONI rodiklį šis El Niño gali pasiekti istorinį lygį ir viršyti ankstesnių nuo 1950 metų stebėtų reiškinių stiprumą.

Tai dar nėra faktas – tai tikimybinė prognozė. Vis dėlto toks aukštas įvertinimas paaiškina, kodėl dabartinę situaciją klimato specialistai stebi taip atidžiai.

Po Ramiojo vandenyno paviršiumi slypi dar viena svarbi detalė

Neįprasti procesai vyksta ne tik vandenyno paviršiuje.

WMO rugsėjo pradžioje skelbė, kad kai kuriose tropinio Ramiojo vandenyno vietose po paviršiumi vandens temperatūra liepą ir rugpjūčio pradžioje buvo daugiau kaip 8 laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį.

NOAA rugsėjo analizėje taip pat fiksuojamos didelės šilumos anomalijos gilesniuose vandens sluoksniuose.

Šis sukauptos šilumos rezervas yra viena priežasčių, kodėl prognozių modeliai numato tolesnį El Niño stiprėjimą.

Paprasčiau tariant, mokslininkai stebi ne trumpalaikį paviršiaus temperatūros šuolį, o kur kas platesnius vandenyno ir atmosferos pokyčius.

Bet kas apskritai yra El Niño?

El Niño nėra audra, uraganas ar viena konkreti stichinė nelaimė.

Tai natūralaus El Niño–Pietų osciliacijos klimato ciklo šiltoji fazė. Jai būdinga tai, kad centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje jūros paviršius tampa neįprastai šiltas, kartu keičiasi virš vandenyno vykstantys atmosferos procesai.

Šis ciklas paprastai svyruoja tarp El Niño, neutralios būsenos ir priešingos – La Niña – fazės.

Problema ta, kad Ramusis vandenynas yra milžiniška pasaulinės klimato sistemos dalis. Kai jo tropinėje dalyje smarkiai pasikeičia temperatūra ir atmosferos cirkuliacija, poveikis gali persiduoti toli už paties Ramiojo vandenyno ribų.

Vienur – liūtys, kitur – sausra

Būtent čia atsiranda dažniausiai neteisingai suprantama El Niño savybė.

Labai stiprus El Niño nereiškia, kad visame pasaulyje vienu metu prasidės vienoda ekstremali stichija.

Poveikis priklauso nuo regiono.

Kai kur El Niño padidina gausių kritulių ir potvynių tikimybę, kitose teritorijose gali sustiprėti sausros pavojus. Dar kitur labiau išauga neįprastai aukštos temperatūros tikimybė.

WMO pabrėžia, kad net labai stiprus El Niño savaime neleidžia tiksliai pasakyti, kokio masto ekstremalūs reiškiniai įvyks konkrečiame mieste ar valstybėje.

Todėl kalbos apie garantuotą pasaulinę katastrofą būtų klaidinančios.

Tačiau rizikos pokytis – realus.

Yra dar viena priežastis, dėl kurios 2026-ieji kelia nerimą

El Niño šiandien veikia ne izoliuotoje klimato sistemoje.

Jis vystosi pasaulyje, kurio vidutinę temperatūrą jau yra padidinęs žmogaus sukeltas klimato atšilimas. Be to, daugelyje pasaulio vandenynų fiksuojama neįprastai aukšta temperatūra.

El Niño paprastai turi papildomą šildantį poveikį pasaulinei vidutinei temperatūrai.

Tai reiškia, kad natūralus klimato svyravimas susideda su ilgalaike žmogaus sukelto klimato atšilimo tendencija.

Būtent šis derinys yra viena priežasčių, kodėl meteorologai ragina valstybes ruoštis iš anksto.

Ar tai reiškia rekordinius karščius visoje planetoje?

Nebūtinai.

WMO gegužę paskelbtoje ilgalaikėje prognozėje nurodė, kad pasaulinė temperatūra artimiausius penkerius metus greičiausiai išliks ties rekordiniais arba jiems artimais lygiais.

Tačiau globali vidutinė temperatūra ir konkretaus miesto oras yra du skirtingi dalykai.

Net itin šiltais pasaulio metais Lietuvoje gali pasitaikyti vėsių savaičių ar šaltų žiemos epizodų. Lygiai taip pat vienas ekstremaliai karštas mėnuo konkrečioje valstybėje savaime neįrodo ilgalaikės pasaulinės tendencijos.

Klimato mokslininkai vertina ilgalaikius duomenis ir dideles teritorijas, o ne pavienes dienas.

Ką tai gali reikšti Europai ir Lietuvai?

Čia prognozės tampa gerokai atsargesnės.

El Niño ryšys su orais Europoje nėra toks tiesioginis kaip kai kuriuose tropiniuose ir Ramiojo vandenyno regionuose. Europos žiemos orams didelę įtaką daro Šiaurės Atlanto procesai, atmosferos cirkuliacija ir daugybė kitų veiksnių.

Todėl vien iš El Niño stiprumo negalima patikimai pasakyti, kad Lietuvoje laukia konkretaus tipo žiema.

Galima kalbėti apie tikimybes ir bendras tendencijas, tačiau ne apie garantuotą scenarijų.

Tai svarbi detalė, kurią lengva pamesti tarp dramatiškų antraščių apie „rekordinį El Niño“.

Didžiausias pavojus slypi ne viename rekorde

Pasaulio meteorologijos organizacija į situaciją žiūri plačiau. Jos tikslas nėra paskelbti, kad artėja viena konkreti katastrofa.

Pagrindinė žinia valstybėms yra kita – labai stiprus El Niño padidina tikimybę, kad skirtinguose pasaulio regionuose teks susidurti su didesniais temperatūros ir kritulių svyravimais bei su jais susijusiais ekstremaliais reiškiniais.

Žemės ūkiui tai gali reikšti pasikeitusias augimo sąlygas ir sausros riziką, vandens ūkiui – kritulių svyravimus, energetikai – besikeičiantį energijos poreikį, o civilinės saugos institucijoms – būtinybę iš anksto ruoštis galimiems ekstremaliems reiškiniams.

Todėl WMO ragina naudotis tuo, ką klimato prognozės suteikia vertingiausio – laiku pasirengti.

Artimiausi mėnesiai parodys, ar prognozė taps istorine

Didžiausio El Niño intensyvumo tikimasi metų pabaigoje, todėl artimiausi keli mėnesiai bus itin svarbūs.

Šiuo metu mokslininkai dar nekalba apie garantuotą rekordą. Tačiau tiek WMO, tiek NOAA prognozės rodo neįprastai didelį pasitikėjimą tuo, kad susiformavęs El Niño bus labai stiprus.

NOAA net skaičiuoja 75 proc. tikimybę, kad pagal vieną pagrindinių intensyvumo vertinimo rodiklių spalio–gruodžio laikotarpiu jis gali pasiekti istorinį lygį.

Todėl tikrasis įspėjimas planetai nėra tas, kad katastrofa jau neišvengiama. Jis kur kas konkretesnis: Ramiajame vandenyne formuojasi itin galingas klimato reiškinys, galintis pakeisti orų tikimybes didelėje pasaulio dalyje, o jo stiprumo ribos paaiškės jau artimiausiais mėnesiais.