Kaune atidengtos bažnyčios grindys – archeologai nesitikėjo išvysti tokių radinių

Kauno senamiestyje vykstantys restauravimo darbai atskleidė nepaprastą istoriją. Po Švenčiausiojo Sakramento bažnyčios grindimis archeologai aptiko šimtmečius išlikusius palaidojimus, senovinius drabužius ir iki šiol nežinotą kriptą. Kai kurie radiniai išsilaikė taip gerai, kad specialistai gali įžiūrėti net prieš maždaug 300 metų palaidoto vyro plaukus ir ūsus. Tačiau netikėtas atradimas sukėlė ir rimtą problemą – bažnyčios tvarkymui dabar reikia papildomų šimtų tūkstančių eurų.

Kauno Švenčiausiojo Sakramento bažnyčioje vykstantys darbai virto tikra kelione į miesto praeitį.

Restauratoriams atidengus senąsias grindis, archeologai aptiko XVII–XVIII amžių palaidojimų, kurie nustebino net patyrusius specialistus.

Ypač didelį susidomėjimą sukėlė tai, kad kai kuriuose kapuose išliko ne tik žmonių palaikai, bet ir jų aprangos detalės.

Tokie radiniai suteikia retą galimybę pažvelgti į tai, kaip prieš kelis šimtmečius gyveno, rengėsi ir buvo laidojami pasiturintys Kauno gyventojai.

Po grindimis – moters kapas su neįprastu radiniu

Viename iš atidengtų kapų archeologai aptiko moters palaidojimą.

Specialistų dėmesį patraukė gerai išsilaikęs galvos apdangalas, pagamintas iš odos ir puoštas juodu šydu.

Šis radinys svarbus ne tik dėl savo amžiaus. Jis padeda tyrėjams geriau suprasti to laikotarpio laidojimo tradicijas.

Archeologas Simonas Sprindys mano, kad palaidota moteris galėjo būti XVII amžiuje gyvenusio Kauno vaito Pauliaus Vinogrodzkio žmona Elžbieta.

Tokį spėjimą sustiprina ir kapo vieta.

Moteris buvo palaidota itin garbingoje bažnyčios vietoje – pirmoje eilėje priešais centrinį altorių.

Istoriniai dokumentai taip pat liudija, kad P. Vinogrodzkis už žmonos laidotuves sumokėjo 70 auksinų.

Tyrėjų teigimu, tai buvo viena didžiausių žinomų sumų, sumokėtų už palaidojimą šioje bažnyčioje.

Visa tai leidžia manyti, kad moteris priklausė pasiturinčiam ir įtakingam tuometinio Kauno visuomenės sluoksniui.

Dar vienas kapas nustebino net archeologus

Tačiau moters palaidojimas – ne vienintelis išskirtinis atradimas.

Kitoje bažnyčios vietoje tyrėjai aptiko vyro kapą, kuriame neįprastai gerai išsilaikė apranga.

Vyras buvo palaidotas vilkėdamas vilnonį žiuponą – drabužį, kurį mėgo Abiejų Tautų Respublikos bajorija.

Praėjus maždaug trims šimtmečiams, audinys vis dar išlikęs.

Dar labiau stebina tai, kad specialistai gali įžiūrėti ir vyro plaukus bei ūsus.

Tokie radiniai leidžia archeologams tirti ne vien laidojimo papročius, bet ir anuometinę tekstilę, aprangos konstrukciją bei medžiagas.

Kaip visa tai išliko šimtmečius?

Vienas svarbiausių klausimų – kodėl palaidojimai taip gerai išsilaikė.

Archeologai svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti po bažnyčia esantys rūsiai ir juose susiformavęs gana sausas mikroklimatas.

Tokios sąlygos galėjo sulėtinti organinių medžiagų irimą.

Ne mažiau netikėta ir tai, kad palaidojimai nebuvo sunaikinti sovietmečiu, kai bažnyčioje buvo klojamos grindys.

Tyrimų metu aptikta ir anksčiau nežinoma kripta, apie kurios egzistavimą specialistai neturėjo istorinių duomenų.

Tai reiškia, kad pastatas vis dar slepia reikšmingų miesto istorijos liudijimų.

Aptiko tai, kas buvo sunaikinta caro laikais

Archeologiniai tyrimai suteikė svarbios informacijos ne tik apie palaidotus žmones.

Bažnyčioje taip pat rasta senovinių sienų piešinių ir senojo barokinio altoriaus marmurinių fragmentų.

Ypač vertingi altoriaus pagrindai, vadinami mensomis.

Didžioji dalis senojo bažnyčios interjero buvo sunaikinta carinės Rusijos valdymo laikotarpiu, kai katalikų bažnyčia buvo pertvarkyta į stačiatikių cerkvę.

Todėl kiekvienas išlikęs fragmentas dabar tampa svarbiu istoriniu liudijimu.

Menotyrininkams šie radiniai padeda atkurti ankstesnį bažnyčios vaizdą ir geriau suprasti jos vietą Kauno religiniame bei kultūriniame gyvenime.

Sugrįžta beveik pamiršta Kauno istorija

Švenčiausiojo Sakramento bažnyčios istorija glaudžiai susijusi su Kauno dominikonais.

Kadaise tai buvo reikšminga miesto šventovė, pasitikdavusi į Kauną iš Vilniaus atvykstančius žmones.

Tačiau keičiantis politinėms santvarkoms, pastato paskirtis ir jo vidaus erdvės ne kartą buvo keičiamos.

Dėl to dalis istorinio palikimo buvo sunaikinta, o kita dalis tiesiog paslėpta po vėlesniais statybų sluoksniais.

Dabar atliekami tyrimai suteikia galimybę šią istoriją atrasti iš naujo.

Kiekvienas kapas, sienų fragmentas ar išlikusi aprangos detalė padeda atkurti miesto gyvenimą, apie kurį iki šiol buvo žinoma tik iš pavienių dokumentų.

Netikėtas atradimas kainuos mažiausiai 200 tūkstančių eurų

Vis dėlto įspūdingi radiniai tapo rimtu iššūkiu bažnyčios restauravimo projektui.

Iki šiol buvo planuojama, kad pastato tvarkymas kainuos apie 1,5 mln. eurų.

Tačiau netikėtai aptiktoms istorinėms vertybėms ištirti ir išsaugoti prireiks papildomų lėšų.

Kauno arkivyskupijos skaičiavimu, reikalinga suma siekia mažiausiai 200 tūkstančių eurų.

Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pripažino, kad tokio masto atradimų niekas nebuvo numatęs.

Dėl to dabar tenka ieškoti papildomo finansavimo.

Arkivyskupija tikisi sulaukti Kauno miesto savivaldybės pagalbos, taip pat ketina kreiptis į Kultūros ministeriją.

Kyla grėsmė ir darbų terminams

Finansai – ne vienintelė problema.

Naujai atrasti palaidojimai ir architektūriniai fragmentai reiškia, kad gali tekti koreguoti patį restauravimo projektą.

Svarbu užtikrinti, kad istorinės vertybės būtų išsaugotos ir kartu būtų galima tęsti numatytus darbus.

Pagal Europos Sąjungos finansavimo sąlygas projektą planuojama įgyvendinti per dvejus metus.

Tačiau papildomi archeologiniai tyrimai ir būtini projekto pakeitimai gali apsunkinti šio termino laikymąsi.

Specialistams dabar tenka ieškoti sprendimų, kaip suderinti paveldosaugos reikalavimus, finansines galimybes ir restauravimo darbų grafiką.

Kas laukia istorinės bažnyčios?

Nepaisant kilusių sunkumų, tikimasi, kad baigus restauravimo darbus Švenčiausiojo Sakramento bažnyčia taps svarbia Kauno kultūrinio ir religinio gyvenimo erdve.

Planuojama, kad ji galės būti naudojama ne tik tikinčiųjų reikmėms, bet ir įvairiems meno projektams.

Tačiau pirmiausia būtina išsaugoti tai, ką atskleidė archeologai.

Po Kauno senamiesčio bažnyčios grindimis aptikti radiniai priminė, kiek daug miesto istorijos vis dar lieka nematoma. Dabar svarbiausia, kad šimtmečius išlikusios vertybės nebūtų prarastos dėl finansavimo stokos ar skubotų sprendimų.