Aidas Užkuraitis
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui didžiausią pavojų gali kelti ne NATO, ne Donaldas Trumpas ir net ne situacija Ukrainos fronte. Tokią mintį išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas apie tai, kas galėtų nutikti Rusijoje karui pasibaigus.
Jo vertinimu, V. Putinui gali būti itin pavojingas momentas, kai iš karo masiškai pradės grįžti Rusijos kariai.
Priežastis paprasta, bet Kremliui potencialiai labai nemaloni: dalis jų gali grįžti nusivylę, pikti ir pradėti klausti, ką iš tikrųjų davė daugiau nei ketverius metus trunkantis karas.
Tačiau svarbu atskirti faktą nuo vertinimo – tai yra V. Zelenskio interpretacija apie V. Putino motyvus, o ne patvirtinta informacija apie tai, ko asmeniškai bijo Rusijos prezidentas.
Zelenskis priminė įvykį, kuris jau kartą sukrėtė Kremlių
Kalbėdamas interviu JAV žiniasklaidai, V. Zelenskis prisiminė „Wagner“ samdinių maištą.
2023 metų birželį Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos pajėgos užėmė karinius objektus Rostove prie Dono ir pajudėjo Maskvos kryptimi.
Maištas buvo trumpas, tačiau jis tapo vienu rimčiausių iššūkių V. Putino valdžiai per daugiau nei du dešimtmečius.
Būtent šį epizodą V. Zelenskis pasitelkė aiškindamas savo argumentą.
Jo vertinimu, karui pasibaigus į Rusiją grįžtų daugybė žmonių, turinčių karo patirties, o dalis jų galėtų būti nepatenkinti tuo, kaip konfliktas baigėsi.
Kremliui pavojingas gali būti pats klausimas: „O dėl ko visa tai buvo?“
Čia ir slypi pagrindinė V. Zelenskio argumento dalis.
Jeigu Maskva galėtų paskelbti aiškią ir visuomenei įtikinamai pateikiamą pergalę, Kremliui būtų lengviau paaiškinti milžiniškas karo išlaidas ir žmonių netektis.
Tačiau jei karas būtų sustabdytas nepasiekus Rusijos deklaruotų tikslų, šalies viduje galėtų kilti gerokai daugiau nepatogių klausimų.
Tai nereiškia, kad Rusijoje neišvengiamai prasidėtų sukilimas ar perversmas. Patikimų duomenų, leidžiančių taip teigti, nėra.
Tačiau šiandien jau matomas kitas reiškinys – dalis Rusijos visuomenės labai nerimauja dėl galimos naujos mobilizacijos.
Rusijoje dabar baiminamasi visai priešingo scenarijaus
Pastarosiomis savaitėmis Rusijoje pasklido gandai, kad po rugsėjo 18–20 dienomis vykstančių Valstybės Dūmos rinkimų valdžia gali paskelbti naują mobilizacijos etapą.
V. Putinas tokius gandus viešai neigia.
Rugsėjo pradžioje jis tvirtino, kad šiuo metu nėra scenarijaus, dėl kurio Rusijai reikėtų skelbti naują mobilizaciją.
Tačiau nerimas niekur nedingo.
Vakarų žiniasklaida pastarosiomis savaitėmis aprašė atvejus, kai karinio amžiaus Rusijos gyventojai svarsto išvykimą iš šalies arba jau išvyksta, bijodami galimo šaukimo.
Tai primena 2022 metų situaciją, kai V. Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją Rusiją paliko daug žmonių.
Yra priežastis, kodėl mobilizacijos klausimas vėl iškilo
Rusijai reikia nuolat papildyti Ukrainoje kovojančias pajėgas.
Pastaraisiais metais Kremlius stengėsi tai daryti pirmiausia siūlydamas dideles išmokas savanoriškai sutartis pasirašantiems žmonėms.
Tačiau nepriklausomi karo analitikai dabar atkreipia dėmesį į didėjantį spaudimą šiai sistemai.
Karo studijų institutas rugsėjį vertino, kad Rusijos kariuomenės patiriami nuostoliai ir mažėjantis naujų karių pritraukimo tempas gali priversti Maskvą ieškoti papildomų žmonių mobilizavimo būdų.
Tačiau net šie analitikai negali pasakyti, kokią konkrečiai formą toks sprendimas galėtų įgauti – arba ar V. Putinas apskritai ryšis naujai plačiai mobilizacijai.
Kodėl Kremlius taip atkakliai neigia naują mobilizaciją?
2022 metų patirtis parodė, kad mobilizacija Rusijos visuomenei yra itin jautrus klausimas.
Kol karą galima palaikyti per televizoriaus ekraną, jis didelei daliai visuomenės gali atrodyti tolimas.
Situacija pasikeičia, kai valstybė pradeda reikalauti pačiam žmogui arba jo šeimos nariui vykti kariauti.
Būtent todėl Kremlius pastaruosius metus daug dėmesio skyrė savanorių verbavimui ir finansinėms paskatoms.
Dabar net vien gandai apie galimą naują mobilizaciją kai kuriems Rusijos gyventojams tampa pakankama priežastimi svarstyti išvykimą.
Tačiau Zelenskis kalba apie dar vėlesnį momentą
Ukrainos prezidento mintis susijusi ne tiek su naujų žmonių siuntimu į karą, kiek su tuo, kas nutiks jau kovojusiems žmonėms grįžus namo.
Karo pabaiga reikštų milžinišką socialinį iššūkį.
Valstybei reikėtų integruoti didelį skaičių veteranų, pasirūpinti sužeistaisiais, šeimomis bei spręsti ekonominius ir socialinius padarinius.
O kartu atsirastų neišvengiamas politinis klausimas – kaip visuomenei bus paaiškinti karo rezultatai.
V. Zelenskio vertinimu, būtent šio momento V. Putinas gali norėti išvengti.
„Wagner“ istorija parodė, kad netikėtumų Rusijoje būna
Prigožino maištas yra viena priežasčių, kodėl tokie scenarijai apskritai aptarinėjami.
Dar likus kelioms dienoms iki 2023 metų įvykių būtų buvę sunku įsivaizduoti, kad ginkluotos pajėgos užims svarbius karinius objektus Rusijoje ir pajudės Maskvos link.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad panašus scenarijus būtinai pasikartos.
Šiuo metu nėra patikimų įrodymų, kad iš Ukrainos grįžtantys Rusijos kariai organizuotųsi prieš V. Putiną ar ruoštų naują maištą.
Tai kol kas – politinis scenarijus ir V. Zelenskio argumentas.
Didžiausia Putino problema gali prasidėti ne fronte
Karas V. Putinui kelia milžiniškų iššūkių, tačiau jo pabaiga taip pat nebūtinai būtų politiškai paprasta.
Rusijos ekonomika patiria karo išlaidų, darbo jėgos trūkumo, infliacijos ir Ukrainos smūgių energetikos infrastruktūrai spaudimą. Tuo pat metu Maskvai reikia išlaikyti kariuomenę ir įtikinti visuomenę, kad daugiau nei ketverius metus trunkančios kovos turi prasmę.
Todėl V. Zelenskio iškelta mintis intriguoja būtent savo paradoksu.
V. Putino problema gali būti ne vien tai, kaip tęsti karą. Ne mažiau sudėtingas klausimas gali būti – kaip jį užbaigti ir ką pasakyti žmonėms, kurie po jo grįš namo.
Ar būtent to Rusijos prezidentas iš tiesų „bijo labiausiai“, patvirtinti neįmanoma. Tačiau viena aišku: kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo didesni tampa ne tik kariniai, bet ir vidaus politiniai bei ekonominiai jo padariniai Rusijai.
