Maskvos regione – milžiniška ataka: Ukraina pirmą kartą įvardijo paslaptingą „Pelican“, tačiau dėl naujojo ginklo lieka svarbi mįslė

Naktį į rugsėjo 20-ąją Maskvos regione kilo viena didžiausių oro atakų nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Rusijos sostinės apylinkėse kilo gaisrai, buvo apgadintas svarbus naftos pramonės objektas, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė detalę, kuri iš karto patraukė karo analitikų dėmesį.

Tarp operacijoje panaudotų ukrainietiškų tolimojo nuotolio priemonių jis pirmą kartą viešai paminėjo pavadinimą „Pelican“.

Iš pradžių pasirodė pranešimų, kad tai gali būti iki šiol kovinėmis sąlygomis neviešintas Ukrainos balistinis ginklas. Tačiau netrukus kilo rimtų abejonių – nepriklausomi analitikai pabrėžia, kad kol kas nėra patvirtinta nei tiksli „Pelican“ rūšis, nei tai, kad būtent šia priemone buvo smogta Maskvai.

Todėl ši istorija pasirodė dar paslaptingesnė, nei atrodė pirmosiomis valandomis.

Zelenskis patvirtino didelę operaciją

Ukrainos prezidentas paskelbė, kad per naktinę operaciją Maskvos regione buvo panaudotas platus Ukrainoje sukurtų tolimojo nuotolio priemonių spektras.

Tarp jų jis įvardijo FP-1, RZ-100, MICH-2000, „Palianycia“, „Vendetta“, „Liutyi“, „Bars“, „Flamingo“, „Sichen“ ir iki tol beveik negirdėtą „Pelican“.

Pasak V. Zelenskio, Maskvos regione buvo smogta vienam iš svarbių Rusijos naftos pramonės objektų bei logistikos infrastruktūrai.

Rusijos pareigūnai savo ruožtu pripažino gaisrus naftos perdirbimo gamyklos ir sandėlių komplekso teritorijose.

Tai svarbi detalė, nes abi pusės patvirtina, kad Maskvos regione ataka turėjo realių padarinių, nors jų pateikiami vertinimai ir detalės skiriasi.

Maskva skelbia milžiniškus skaičius

Maskvos meras Sergejus Sobianinas šią ataką pavadino precedento neturinčia.

Rusijos pusė skelbė apie šimtus sostinės kryptimi skridusių bepiločių orlaivių ir tvirtino didelę jų dalį numušusi.

Tačiau karo metu abiejų pusių skelbiamus sunaikintų ar panaudotų ginklų skaičius nepriklausomai patikrinti sudėtinga.

Aišku viena – operacija buvo didelė ir neapsiribojo vienu objektu.

Pranešimų apie incidentus sulaukta daugelyje Maskvos regiono vietų.

Didžiausia paslaptis – kas iš tiesų yra „Pelican“?

Būtent čia istorija tampa įdomiausia.

Pirmieji pranešimai „Pelican“ pradėjo sieti su Ukrainoje kuriama FP-7 balistine raketa. Kai kurios žiniasklaidos priemonės net paskelbė, kad Ukraina pirmą kartą panaudojo savo naują balistinį ginklą.

Tačiau vėliau atsirado prieštaringos informacijos.

Dalis analitikų atkreipė dėmesį, kad viešai skelbtos FP-7 galimybės neatitinka atstumo, kurį reikėtų įveikti norint tiesiogiai pasiekti Maskvą iš Ukrainos teritorijos.

Kita versija – „Pelican“ gali būti visai ne FP-7, o kito tipo Ukrainoje sukurta tolimojo nuotolio smogiamoji priemonė.

Todėl kategoriškai vadinti „Pelican“ būtent FP-7 raketa šiuo metu būtų per anksti.

Net karo analitikai sako – patvirtinimo dar nėra

Nepriklausomi karo tyrimų analitikai taip pat atkreipė dėmesį į prieštaringus pranešimus.

Viena versija „Pelican“ sieja su nauju Ukrainos balistiniu projektu, kita – su tolimojo nuotolio vienkartinio panaudojimo bepiločiu orlaiviu.

Kol kas viešai nepateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių galutinai nustatyti, kuris variantas teisingas.

Tai reiškia, kad viena skambiausių pirmųjų naujienos versijų – esą Ukraina pirmą kartą balistine raketa smogė pačiai Maskvai – kol kas nėra galutinai patvirtinta.

Patvirtinta kita detalė: V. Zelenskis pats įvardijo „Pelican“ kaip vieną iš per operaciją panaudotų Ukrainos sistemų.

Kartu pasirodė ir jau žinomas „Flamingo“

Operacijoje, pasak Ukrainos prezidento, naudotos ir „Flamingo“ sparnuotosios raketos.

Tai Ukrainoje kuriama tolimojo nuotolio sistema, apie kurią pastaruoju metu kalbama vis dažniau.

Tačiau šįkart svarbiausia buvo ne viena konkreti priemonė.

Ukraina pabrėžė, kad operacijoje vienu metu dalyvavo skirtingos jos pajėgos ir buvo panaudota daug skirtingų tolimojo nuotolio sistemų.

Tai rodo augantį Ukrainos siekį mažinti priklausomybę nuo Vakarų tiekiamos ginkluotės.

Smogta Rusijos naftos sektoriui

Viena svarbiausių operacijos dalių buvo Maskvos naftos infrastruktūra.

Rusijos pareigūnai pripažino, kad viename iš objektų kilo gaisras.

Ukraina pastaruoju metu vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, argumentuodama, kad šis sektorius generuoja pajamas, kurios padeda finansuoti Rusijos karą.

Maskvai tokios atakos kelia ne vien karinę problemą.

Naftos perdirbimo objektų veiklos sutrikimai gali turėti ekonominių pasekmių ir didinti spaudimą vidaus degalų rinkai.

Ataka turėjo ir skaudžių pasekmių

Rusijos pareigūnai pranešė, kad per išpuolius žuvo žmonių ir buvo sužeistųjų.

Karo sąlygomis atskirus abiejų pusių skelbiamus duomenis realiu laiku patikrinti sudėtinga, todėl galutiniai skaičiai dar gali keistis.

Tai dar kartą primena, kad tolimojo nuotolio smūgiai, net kai deklaruojami kariniai ar energetiniai taikiniai, kelia pavojų ir civiliams.

Ukraina siunčia Maskvai visai kitokią žinią

Strateginiu požiūriu svarbiausia gali būti ne tai, kokio konkretaus tipo priemonė slepiasi po pavadinimu „Pelican“.

Daug svarbiau, kad Ukraina viešai demonstruoja vis platesnį savo pačios sukurtų tolimojo nuotolio sistemų arsenalą.

Anksčiau Kyjivo galimybės smogti toli Rusijos teritorijoje smarkiai priklausė nuo partnerių tiekiamų sistemų ir politinių jų naudojimo apribojimų.

Nuosavos sistemos šią priklausomybę gali mažinti.

Būtent todėl kiekvienas naujas Ukrainoje sukurtos tolimojo nuotolio priemonės pasirodymas sulaukia tokio didelio dėmesio.

„Pelican“ gali būti svarbesnis, nei atrodo dabar

Kol kas apie paslaptingą sistemą žinoma stebėtinai mažai.

Net jos klasifikacija nėra galutinai aiški.

Tačiau pats faktas, kad V. Zelenskis ją įvardijo kartu su kitomis Ukrainos tolimojo nuotolio priemonėmis po didelės operacijos Rusijos teritorijoje, leidžia manyti, kad pavadinimą „Pelican“ artimiausiu metu girdėsime dar ne kartą.

Svarbiausia nepaskubėti su išvadomis.

Ukraina patvirtino, kad „Pelican“ buvo tarp per didelę rugsėjo 20-osios operaciją panaudotų sistemų. Tačiau teiginys, kad tai būtent FP-7 balistinė raketa ir kad ja tiesiogiai smogta Maskvai, kol kas nėra patikimai patvirtintas.

Ir būtent ši nežinomybė Maskvai gali būti nemaloniausia – Ukraina parodė dar vieną savo tolimojo nuotolio sistemos pavadinimą, tačiau jos tikrosios galimybės kol kas lieka paslaptyje.