Aidas Užkuraitis
Atrodo, kad vienas dalykas mūsų gyvenime turėtų būti visiškai pastovus – para turi 24 valandas.
Tačiau Žemė nėra tobulai vienodu greičiu besisukantis laikrodis. Jos sukimosi greitis nežymiai kinta, todėl reali paros trukmė taip pat gali šiek tiek svyruoti.
Mokslininkai dabar pateikė naujų duomenų apie procesus, vykstančius tūkstančius kilometrų po mūsų kojomis.
Giliai Žemėje vyksta tai, ko mes nejaučiame
Mūsų planeta sudaryta iš kelių sluoksnių. Po pluta ir mantija slypi branduolys, kurio išorinė dalis yra skysta.
Žemės gelmėse nuolat vyksta sudėtingi fizikiniai procesai.
Naujausi tyrimai padeda geriau suprasti, kaip branduolio ir mantijos sąveika gali būti susijusi su labai nedideliais Žemės sukimosi pokyčiais.
Net para gali truputį pasikeisti
Kasdienybėje to pastebėti praktiškai neįmanoma.
Kalbama apie itin mažus laiko skirtumus, kuriems nustatyti reikalingi labai tikslūs matavimai.
Žemės sukimosi greičiui įtakos turi ne vien jos gelmėse vykstantys procesai. Svarbūs ir atmosferos, vandenynų, Mėnulio bei kiti veiksniai.
Todėl 24 valandos yra patogus mūsų naudojamas paros apibrėžimas, tačiau astronominiu požiūriu planetos sukimasis nėra absoliučiai nekintamas.
Mokslininkams teko pažvelgti milijonus metų atgal
Vienas sudėtingiausių klausimų – kaip suprasti Žemės sukimosi pokyčius laikotarpiais, kai neegzistavo šiuolaikiniai tikslūs laikrodžiai.
Tam mokslininkai naudoja geologinius duomenis ir modelius.
Tyrėjams svarbu atskirti skirtingų procesų poveikį – pavyzdžiui, Mėnulio sukeltus potvynius nuo procesų, vykstančių pačios Žemės viduje.
Kodėl kelių milisekundžių skirtumas apskritai svarbus?
Žmogui toks pokytis atrodo nereikšmingas.
Tačiau mokslui itin tikslus Žemės sukimosi matavimas padeda geriau suprasti pačią planetą – jos vidinę struktūrą, masės judėjimą ir ilgalaikę evoliuciją.
Tikslus laikas taip pat svarbus šiuolaikinėms technologijoms, navigacijai ir astronominiams stebėjimams.
Po mūsų kojomis – vis dar daugybė paslapčių
Žmonija gali stebėti už milijardų kilometrų esančius kosminius kūnus, tačiau tiesiogiai pasiekti Žemės branduolio negalime.
Didelė dalis žinių apie planetos gelmes gaunama netiesiogiai – analizuojant seismines bangas, magnetinį lauką, Žemės sukimąsi ir kitus matuojamus reiškinius.
Būtent todėl net mažytis paros trukmės pokytis mokslininkams gali būti vertingas signalas apie tai, kas vyksta giliai planetos viduje.
Ir tai primena vieną stebinantį dalyką: net tai, ką kasdien vadiname tiesiog „24 valandomis“, gamtoje nėra taip nekintama, kaip gali atrodyti.
