Po įvykių prie Kauno mečetės – nerimą keliantis muftijaus pareiškimas

Įtampa aplink Kauno mečetę neslūgsta.

Po pastarosiomis savaitėmis čia vykusių incidentų musulmonų bendruomenė prabilo apie saugumą, o muftijus Aleksandras Beganskas paviešino dar rimtesnę aplinkybę.

Pasak jo, grasinimų sulaukė ne tik pati religinė bendruomenė.

Jie esą buvo nukreipti ir asmeniškai į jį bei jo šeimą.

Situacijai sulaukiant vis daugiau dėmesio, aplink mečetę jau atsirado papildomos vaizdo stebėjimo kameros, policija sustiprino dėmesį teritorijai, o bendruomenė prašo dar vieno sprendimo – tvoros.

Tačiau tuo istorija nesibaigia.

Muftijus prabilo apie asmeniškai gautus grasinimus

A. Beganskas teigia pastaruoju metu sulaukęs grasinančio pobūdžio žinučių.

Pasak jo, jose buvo kalbama apie galimą susidorojimą su juo, jo šeima bei mečete.

Muftijus taip pat nurodė sulaukęs įžeidžiančių pasisakymų dėl tikėjimo.

Šiuos teiginius svarbu vertinti tiksliai: tai yra paties A. Begansko viešai pateikta informacija apie jo gautus grasinimus.

Vis dėlto po pastarųjų įvykių Kaune saugumo klausimas tapo gerokai aktualesnis ir teisėsaugai.

Viskas paaštrėjo po įvykių prie mečetės

Įtampa ypač išaugo po rugsėjį prie Kauno mečetės surengtos baikerių akcijos.

Penktadieninių musulmonų pamaldų metu prie mečetės susirinkę akcijos dalyviai garsiai leido muziką, burzgino motociklus, skandavo šūkius ir demonstravo kiaulės galvą.

Musulmonų bendruomenės atstovai tokį elgesį įvertino kaip provokaciją.

Viešojoje erdvėje savo ruožtu kilo platesnė diskusija ne tik apie pačios akcijos ribas, bet ir apie migraciją, religinę toleranciją, viešąją tvarką bei tai, kaip prie mečetės vykstančios gausios pamaldos veikia aplinkinius gyventojus.

Aplink mečetę atsirado daugiau kamerų

Po įvykių Ramybės parke sustiprintos saugumo priemonės.

Teritorijoje įrengta 12 naujų vaizdo stebėjimo kamerų.

Dalis jų stebi ir Kauno mečetės prieigas.

Savivaldybės atstovai aiškina, kad kameros skirtos ne konkrečios religinės bendruomenės nariams sekti, o viešajai tvarkai ir saugumui Ramybės parke bei jo prieigose užtikrinti.

Vaizdas nėra viešai transliuojamas.

Policija penktadieniais skiria daugiau dėmesio

Pasikeitė ir policijos darbas šioje teritorijoje.

Penktadieniais, kai vyksta pagrindinės musulmonų pamaldos, mečetės prieigose patruliuoja policijos ekipažai.

Pareigūnai dažniau pravažiuoja pro teritoriją, stebi situaciją ir vertina informaciją viešojoje erdvėje.

Jeigu situacija pareikalautų, būtų galima pasitelkti papildomas pajėgas.

Tokios priemonės skirtos ne tik religinei bendruomenei, bet ir visų Ramybės parke bei aplinkinėse gatvėse esančių žmonių saugumui ir viešajai tvarkai.

Bendruomenė nori dar vienos priemonės

Vien kamerų musulmonų bendruomenei neužtenka.

A. Beganskas prašo spręsti mečetės teritorijos aptvėrimo klausimą.

Jo teigimu, tvora padėtų aiškiau atskirti teritoriją ir sustiprinti žmonių bei pastato apsaugą.

Tačiau šis klausimas nėra toks paprastas.

Ramybės parkas yra istoriškai jautri teritorija, o savivaldybė rengia jos detalųjį planą.

Todėl sprendimai dėl tvorų ir kitų fizinių pakeitimų priklauso ne tik nuo musulmonų bendruomenės pageidavimų.

Iškilo ir visiškai priešingas klausimas – privatumas

Įdomu tai, kad įrengus papildomas kameras atsirado dar viena problema.

Musulmonų bendruomenė ėmė kelti klausimą, kas galės matyti įrašus.

A. Beganskas aiškino, kad į Kauno mečetę ateina ne tik Lietuvos piliečiai.

Tarp besimeldžiančiųjų gali būti žmonių, kuriems Lietuva yra suteikusi prieglobstį.

Todėl, jo teigimu, bendruomenei svarbu turėti garantijas, kad informacija apie tokių žmonių apsilankymus nebus prieinama pašaliniams.

Savivaldybės atstovai ramina, kad vaizdo stebėjimo duomenys nėra vieši ir turi būti tvarkomi laikantis duomenų apsaugos reikalavimų.

Vietos gyventojai kelia kitus klausimus

Tačiau istorija turi ir kitą pusę.

Dalis aplinkinių gyventojų jau anksčiau skundėsi problemomis, kurios išryškėja gausesnių pamaldų metu.

Kalbama apie netvarkingai statomus automobilius, užstatomus pravažiavimus, užimamus šaligatvius ir triukšmą.

Kauno miesto Viešosios tvarkos skyrius patvirtino gavęs pranešimų dėl galimų pažeidimų mečetės prieigose.

Todėl institucijoms tenka spręsti du klausimus vienu metu – užtikrinti musulmonų bendruomenės saugumą ir kartu prižiūrėti, kad visi teritorijos lankytojai laikytųsi vienodų viešosios tvarkos taisyklių.

Skaičiai rodo, kodėl diskusija tampa vis aktualesnė

Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo pradžioje Lietuvoje galiojančius leidimus gyventi turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių.

Didžiausią grupę sudarė Ukrainos piliečiai – apie 80 tūkst.

Toliau rikiavosi Baltarusijos piliečiai – beveik 48 tūkst., Rusijos – apie 13 tūkst. Taip pat Lietuvoje gyvena tūkstančiai Uzbekistano, Indijos, Tadžikistano ir kitų valstybių piliečių.

Tačiau vien pilietybės duomenys neparodo žmogaus religijos, todėl pagal juos negalima tiksliai nustatyti, kiek musulmonų šiuo metu gyvena Lietuvoje.

Paskutinio visuotinio gyventojų surašymo religinės priklausomybės duomenys taip pat neatspindi visų pastarųjų metų migracijos pokyčių.

Saugumo tarnybų vertinimas – svarbi detalė

Viešojoje diskusijoje migracijos ir religijos klausimai neretai suplakami su nacionalinio saugumo temomis.

Tačiau oficialius vertinimus svarbu atskirti nuo politinių ar visuomenėje išsakomų nuomonių.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, terorizmo ir islamistinio ekstremizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas.

Tradicinė Lietuvos musulmonų bendruomenė, kuriai priklauso ir ilgą istoriją Lietuvoje turintys totoriai, savaime nelaikoma grėsme valstybės saugumui.

Tai nereiškia, kad institucijos neturi vertinti konkrečių asmenų ar galimų radikalizacijos atvejų – tačiau tokie vertinimai turi būti grindžiami konkrečia informacija, o ne vien žmogaus religija ar kilme.

Kauno mečetės istorija tampa platesnio ginčo dalimi

Tai, kas vyksta prie Kauno mečetės, jau seniai nebėra vien klausimas apie vieną pastatą ar vieną protestą.

Čia susiduria kelios visuomenei jautrios temos.

Migracija.

Religijos laisvė.

Viešoji tvarka.

Vietos gyventojų interesai.

Ir žmonių saugumas.

Valstybės institucijoms tenka ieškoti pusiausvyros: užtikrinti, kad visi žmonės laikytųsi Lietuvos įstatymų, tačiau kartu apsaugoti juos nuo grasinimų ar persekiojimo dėl religijos.

Viena riba šioje diskusijoje turėtų būti aiški

Diskusijos apie migracijos politiką, automobilių statymą, viešas pamaldas ar religinių bendruomenių veiklą demokratinėje valstybėje yra teisėtos.

Žmonės gali turėti visiškai skirtingas nuomones ir jas viešai išsakyti.

Tačiau grasinimai žmogui ar jo šeimai yra jau visai kitas klausimas.

Todėl po pastarųjų įvykių Kaune dabar laukiama ne tik to, kaip bus išspręstas tvoros ar kamerų klausimas.

Svarbiausia bus tai, ar pavyks sumažinti įtampą ir užtikrinti, kad skirtingas nuomones turintys žmonės savo ginčus spręstų be grasinimų, bauginimo ir smurto.