Aidas Užkuraitis
Mirė vienas garsiausių vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio televizijos fenomenų – psichoterapeutas ir televizijos laidų vedėjas Anatolijus Kašpirovskis. Jam buvo 87 metai. Žinią apie jo mirtį spalio 3-iąją pirmasis paskelbė televizijos laidų vedėjas Andrejus Malachovas, vėliau ją patvirtino A. Kašpirovskio direktorius Sergejus Rudychas.
Vyresnės kartos žmonėms A. Kašpirovskio pavardė iki šiol kelia ryškius prisiminimus. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jo televizijos „sveikatos seansus“ stebėdavo milijonai žmonių. Vieni tikėjo jo metodais, kiti juos vertino itin skeptiškai, tačiau abejingų šiam reiškiniui beveik nebuvo.
Mirė ankstų šeštadienio rytą
A. Kašpirovskis mirė spalio 3 dieną ligoninėje. Jo atstovas nurodė, kad mirtis užfiksuota 6 val. 45 min. Maskvos laiku. Kaip tiesioginė mirties priežastis buvo įvardytas širdies sustojimas.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo pasirodę prieštaringų pranešimų apie A. Kašpirovskio sveikatą. Buvo skelbiama apie galimą onkologinę ligą, tačiau jo atstovai anksčiau tokią informaciją neigė. Todėl nepatvirtintų ankstesnių pranešimų apie konkrečias diagnozes nereikėtų laikyti nustatytu faktu.
Jo pasirodymų laukdavo milijonai
A. Kašpirovskis gimė 1939 metų rugpjūčio 11 dieną tuometinėje Ukrainos SSR. Baigęs medicinos studijas Vinicoje jis maždaug ketvirtį amžiaus dirbo psichiatrijos ir psichoterapijos srityje.
Tačiau tikrasis lūžis jo gyvenime įvyko devintojo dešimtmečio pabaigoje.
1989 metais centrinė televizija pradėjo transliuoti jo vadinamuosius sveikatos seansus. A. Kašpirovskis kalbėdavo tiesiai į kamerą ir teigdavo galintis psichologiniu poveikiu bei įtaiga paveikti televizijos žiūrovų savijautą.
Tai buvo neįprastas reiškinys net to meto televizijai.
Prie ekranų susėsdavo ištisos šeimos, o A. Kašpirovskio vardas per labai trumpą laiką tapo žinomas praktiškai visoje Sovietų Sąjungoje. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad jo programų auditorija galėjo siekti dešimtis ar net šimtus milijonų žmonių.
Vieni tikėjo, kiti griežtai kritikavo
A. Kašpirovskio fenomenas nuo pat pradžių buvo lydimas ginčų.
Jo gerbėjai pasakojo apie tariamai pagerėjusią savijautą ir kitus teigiamus pokyčius. Pats A. Kašpirovskis savo veiklą siejo su psichoterapija ir įtaiga.
Tačiau daugelis jo deklaruotų gydomųjų rezultatų neturėjo patikimo mokslinio pagrindimo. Mokslininkai ir medikai kritikavo viešus „gydymo“ seansus bei perspėjo, kad tokie metodai neturėtų pakeisti įrodymais pagrįstos medicininės pagalbos.
Būtent šis prieštaringumas ilgainiui tapo neatsiejama A. Kašpirovskio istorijos dalimi.
Jo gyvenime buvo ir politika
Televizija nebuvo vienintelė sritis, kurioje A. Kašpirovskis tapo viešai žinomas.
1993 metais jis buvo išrinktas į pirmojo šaukimo Rusijos Valstybės Dūmą. Parlamente dirbo iki 1995 metų. Vėliau nuo aktyvios politinės veiklos nutolo.
Dar vienas plačiai aptarinėtas jo biografijos epizodas susijęs su 1995 metų įkaitų krize Budionovske. A. Kašpirovskis dalyvavo kontaktuose ir derybose krizės metu, nors jo paties vėliau pateikti pasakojimai apie savo vaidmenį ir poveikį įvykiams buvo vertinami nevienodai.
Po daugelio metų vėl grįžo prie savo seansų
Atrodė, kad A. Kašpirovskio masinio populiarumo epocha liko XX amžiuje, tačiau jis iš viešumos visiškai nepasitraukė.
Pastaraisiais metais jis vėl rengė pasirodymus ir transliacijas internete. Net sulaukęs daugiau nei 80 metų A. Kašpirovskis mėgino atgaivinti formatą, kuris prieš kelis dešimtmečius pavertė jį viena labiausiai atpažįstamų televizijos asmenybių regione.
Jo sugrįžimas dar kartą parodė, kokį stiprų pėdsaką buvo palikęs devintojo dešimtmečio pabaigos televizijos fenomenas.
Išėjo žmogus, kurį prisimena ištisa karta
A. Kašpirovskio palikimas išlieka prieštaringas. Jis turėjo medicininį išsilavinimą ir ilgą darbo psichiatrijos bei psichoterapijos srityje patirtį, tačiau jo televizijoje skelbti teiginiai apie gydomąjį poveikį sulaukė rimtos mokslinės kritikos.
Vis dėlto kultūrinio reiškinio masto paneigti sunku.
Anatolijus Kašpirovskis mirė 2026 metų spalio 3 dieną, sulaukęs 87 metų. Žmogus, prieš kelis dešimtmečius vien savo pasirodymu televizoriaus ekrane sugebėdavęs prikaustyti milijonų žiūrovų dėmesį, tapo vienu ryškiausių ir prieštaringiausių savo epochos televizijos fenomenų.
