Aidas Užkuraitis
Kaune aptikti milijonai netikrų eurų: slapta pinigų gamykla, bankininko užsakymas ir „Daktarų“ pinklės
Milijonai padirbtų eurų, slapta veikiančios spaustuvės, į nusikalstamą schemą įsipainioję verslo pasaulio atstovai ir pavojingi ryšiai su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis. Ši istorija skamba lyg kriminalinio filmo scenarijus, tačiau jos pagrindas – tikri įvykiai Lietuvoje. Viena didžiausių pinigų klastojimo operacijų šalies istorijoje atskleidė, kokio masto pogrindinis verslas buvo organizuotas Kaune. O pareigūnų tyrime išryškėjo ir netikėtos aplinkybės – nuo milijoninių užsakymų iki konflikto dėl automobilio stovėjimo vietos, galėjusio sugriauti slaptą policijos operaciją.
Kauno centre veikė tai, ko daugelis nė neįtarė
2004 metų lapkritį Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai surengė didelio masto operaciją Kaune.
Jos metu buvo aptiktos pogrindinės spaustuvės, kuriose gaminti padirbti eurų banknotai.
Pareigūnų radinys nustebino net patyrusius tyrėjus.
Slaptose patalpose aptikta beveik 9 milijonai netikrų eurų.
Tai buvo milžiniška suma, ypač turint omenyje, kad Lietuva tuo metu dar net nebuvo įsivedusi euro.
Bendra Europos valiuta mūsų šalyje pradėta naudoti tik 2015 metais.
Tačiau nusikalstamo pasaulio atstovams eurai jau gerokai anksčiau buvo tapę itin patraukliu taikiniu.
Padirbti banknotai galėjo būti platinami užsienio valstybėse, kuriose euras jau buvo naudojamas kasdieniams atsiskaitymams.
Tyrimas atskleidė, kad Kaune buvo sukurta ne pavienė klastojimo vieta, o organizuota pogrindinė veikla.
Pareigūnai apsupo pastatą: viduje laukė milžiniškas radinys
Vienas svarbiausių operacijos taškų buvo Kauno Žaliakalnyje, buvusios Radijo gamyklos teritorijoje, veikęs verslo centras.
Šalia Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos esančiose patalpose tuo metu veikė daugybė įvairių įmonių.
Iš pirmo žvilgsnio tai buvo įprasta komercinė teritorija.
Tačiau pareigūnų dėmesį patraukė viena iš ten veikusių bendrovių.
2004 metų lapkričio 6 dieną policija pradėjo operaciją.
Prie verslo centro atvyko maždaug dešimt automobilių, pareigūnai apsupo pastatą ir kontroliavo išėjimus.
Kratos ir įkalčių paieška užtruko iki paryčių.
Operacijos metu pareigūnai aptiko didelį kiekį netikrų banknotų ir kitų su pinigų klastojimu susijusių įrodymų.
Tą pačią dieną įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atlikta dar apie 40 kratų.
Iš viso sulaikyta 13 žmonių.
Tai buvo vienas reikšmingiausių smūgių šalyje veikusiai pinigų klastojimo infrastruktūrai.
Milijonų vertės klastotės jau buvo pasklidusios po Europą
Tyrimas atskleidė, kad Kaune veikusi grupuotė neapsiribojo vien Lietuva.
Padirbti banknotai patekdavo į užsienio valstybes, kuriose buvo naudojami atsiskaitymams.
Teismo byloje nustatyta, kad nusikalstama grupė pagamino ir išplatino ne mažiau kaip 138 226 netikrus 100 eurų nominalo banknotus.
Jų bendra nominali vertė siekė daugiau kaip 13,8 milijono eurų.
Šie skaičiai atskleidžia tikrąjį veiklos mastą.
Beveik 9 milijonai eurų, kuriuos pareigūnai aptiko per kratas, buvo tik dalis visos istorijos.
Kita dalis klastočių jau buvo pasklidusi už Lietuvos ribų.
Dėl šios priežasties tyrimas domino ne tik Lietuvos pareigūnus, bet ir Europos teisėsaugos institucijas.
Viskas pradėjo aiškėti nuo vieno sandorio Vilniuje
Vienas svarbiausių tyrimo lūžių įvyko dar 2004 metų birželį.
Vilniuje policija sulaikė kelis nusikalstamo pasaulio atstovus, kurie mėgino parduoti 100 tūkstančių padirbtų eurų.
Tarp sulaikytųjų buvo su sostinės „Smauglių“ grupuote siejamų asmenų ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas.
Šis epizodas padėjo pareigūnams priartėti prie tikrųjų klastočių gamintojų.
Tyrėjai nustatė, kad banknotai buvo pagaminti Kaune.
Prasidėjo ilgalaikis tyrimas, kurio metu buvo aiškinamasi, kas organizuoja gamybą, kas finansuoja veiklą ir kas rūpinasi klastočių platinimu.
Tačiau nusikalstamos grupės organizatoriai buvo atsargūs.
Pareigūnams prireikė nemažai laiko, kol pavyko surinkti pakankamai informacijos operacijai.
Kas buvo žmogus, stovėjęs už milijoninio verslo?
Vienu svarbiausių šios bylos veikėjų tapo Ignotas Inčirauskas.
Jis buvo susijęs su pinigų klastojimo organizavimu ir vėliau sulaukė griežčiausios bausmės tarp pagrindinių grupuotės narių.
Kriminalinės istorijos pasakojimuose minima, kad prie klastočių gamybos ištakų galėjo stovėti ir iš Rusijos į Lietuvą persikėlęs Viačeslavas Aliavinas.
Vėliau veikla išsiplėtė, o į ją buvo įtraukti daugiau žmonių.
Tačiau teisiškai svarbiausi yra teismo nustatyti faktai.
2009 metais Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį didelėje eurų klastojimo byloje.
Ignotui Inčirauskui buvo skirta septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat nuspręsta konfiskuoti didelės vertės jo turtą.
Kitiems grupuotės nariams skirtos skirtingos bausmės, atsižvelgiant į jų vaidmenį nusikalstamoje veikloje.
Nusikalstamo pasaulio dėmesys: kodėl ši veikla tapo pavojinga patiems organizatoriams?
Didžiulės pinigų sumos neišvengiamai traukė ir kitų nusikalstamų grupuočių dėmesį.
2026 metų spalio 18 dieną paskelbtoje archyvinėje istorijoje minimi „Daktarų“ grupuotės planai prieš vieną klastočių gamintojų.
Tai rodo, kad pogrindinio verslo organizatoriams grėsmę galėjo kelti ne tik policija, bet ir konkurentų ar kitų nusikalstamo pasaulio veikėjų interesai.
Vis dėlto tikslios šių planų aplinkybės ir konkretūs dalyviai iš viešai prieinamos naujausios publikacijos dalies nėra aiškūs.
Todėl nebūtų pagrįsta teigti, kad tam tikras asmuo įvykdė konkretų smurtinį nusikaltimą, jei tokios aplinkybės nėra patvirtintos.
Tačiau pati situacija atskleidžia, kokia nestabili buvo nusikalstamais ryšiais paremta veikla.
Milijoninis pelnas nereiškė saugumo.
Netikėtas konfliktas galėjo sugriauti pareigūnų planus
Dar viena intriguojanti šios istorijos detalė susijusi su automobilio stovėjimo vieta.
Archyviniame pasakojime minima, kad atsitiktinis konfliktas dėl parkavimo vos nepakenkė ilgai ruoštai policijos operacijai.
Tokia aplinkybė ypač stebina, nes tyrimas buvo sudėtingas, tarptautinio masto ir reikalavo didelio slaptumo.
Kartais net menkas, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas incidentas gali sukelti nenumatytų pasekmių.
Vis dėlto konkrečios šio konflikto detalės viešai prieinamoje straipsnio ištraukoje neatskleidžiamos.
Todėl negalima patikimai nurodyti, kas jame dalyvavo ir kokiu būdu jis galėjo sutrukdyti tyrėjams.
Teismo procesas truko ne vienus metus
2004 metų lapkritį atlikta policijos operacija buvo tik viena ilgos istorijos dalis.
Vėliau prasidėjo sudėtingas teisinis procesas.
Baudžiamąją bylą sudarė daugiau kaip 60 tomų.
Joje buvo nagrinėjami organizuotos grupės narių veiksmai, pinigų gamybos ir platinimo aplinkybės bei finansiniai nusikaltimo padariniai.
Teismo procesas užtruko kelerius metus.
2008 metais vienas iš su klastočių platinimu susijusių asmenų, Edvardas Rimkevičius, atskiroje byloje buvo nuteistas laisvės atėmimu.
2009 metais paskelbti nuosprendžiai ir pagrindinėje byloje.
Keturiolikai iš šešiolikos teisiamųjų buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismo sprendimai tapo reikšmingu Lietuvos teisėsaugos laimėjimu kovoje su tarptautiniu pinigų klastojimu.
Kodėl ši byla buvo svarbi visai Europai?
Kaune pagaminti netikri eurai buvo platinami ne vienoje valstybėje.
Todėl šios grupuotės veikla kėlė grėsmę platesnei Europos finansų sistemai.
Europos centrinio banko duomenys padėjo susieti įvairiose šalyse aptiktus padirbtus banknotus su ta pačia nusikalstama veikla.
Kai klastočių gamybos tinklas buvo išardytas, tokių banknotų aptikimo mastas sumažėjo.
Tai parodė, kad net vienoje valstybėje veikianti nusikalstama grupė gali padaryti žalą daugeliui šalių.
Byla taip pat tapo pavyzdžiu, kodėl kovojant su finansiniais nusikaltimais svarbus tarptautinis bendradarbiavimas.
Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams istorija vis dar stebina
Šiandien sunku įsivaizduoti, kad Kauno centre, tarp įprastų įmonių, galėjo veikti tokio masto pogrindinis verslas.
Tačiau 2004 metų policijos operacija parodė, kad nusikalstama veikla kartais slepiama ten, kur jos mažiausiai tikimasi.
Milijonai padirbtų eurų, tarptautiniai ryšiai, organizuotos grupuotės ir ilgai trukęs teismo procesas šią bylą pavertė viena garsiausių Lietuvos kriminalinių istorijų.
Labiausiai stebina tai, kad pareigūnams aptikus beveik 9 milijonus netikrų eurų, paaiškėjo dar didesnis mastas – daugiau kaip 13 milijonų eurų vertės klastotės jau buvo pasklidusios po įvairias pasaulio šalis. O už milijoninio pogrindinio verslo slypėjo ne tik pinigai, bet ir pavojingi nusikalstamo pasaulio interesai.
