Tomas L.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis nepriimtinu vadina dalis parlamentarų raginimą kitų metų gynybos biudžetą mažinti iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai yra visiškai nepriimtina pozicija“, – žurnalistams pirmadienį teigė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Kaip skelbė BNS, siūlymą gynybai skirti mažiau lėšų registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Jaroslavas Narkevičius, Bronis Ropė, „aušriečiai“ Aidas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė ir Mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas.
Tuo metu Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai suplanavo skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies BVP.
Didesnio nei šiuo metu biudžeto lėšų Lietuvai iki 2030-ųjų siekiant įkurti diviziją, o iki 2027-ųjų pabaigos – priimti apie 4–5 tūkst. karių Vokietijos brigadą.
Tačiau opozicija nuogąstauja, kad iš gynybai numatytų lėšų gali būti finansuojami dvigubos paskirties projektai, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingi keliai.
Tą leidžia daryti pasikeitęs NATO traktavimas. Jei anksčiau sutarti 2 proc. BVP gynybai galėjo būti naudojami tik kariuomenių poreikiams tenkinti, dabar 5 proc. BVP išskaidomi į dvi dalis – 3,5 proc. skiriant kariuomenių poreikiams, o 1,5 proc. – susijusioms reikmėms.
Prezidentūra anksčiau yra sakiusi, kad visas gynybos biudžetas turėtų būti skirtas tik kariuomenės reikmėms atliepti.
D. Matulionis tikino manantis, jog bus laikomasi Valstybės gynimo tarybos sutarimo kasmet šiems poreikiams nukreipti 5–6 proc. BVP.
„Aš manau, kad bus laikomasi (…). Pasižiūrėkit, aplink Rūdninkus kas vyksta. Yra tikrai daug padaryta. Tai čia išlaidos, kurios reikalingos, kad tie poligonai būtų veiksmingi, jos tinkamai gali būti finansuojamos iš gynybos biudžeto. Bet jeigu mes kalbam apie, pavyzdžiui, „Rail Baltica“, tai yra karinio mobilumo projektas, tai absurdas būtų imti iš gynybos biudžeto ir finansuoti, nes tai reikštų, kad milijardus turėtume skirti iš gynybos biudžeto“, – kalbėjo jis.
Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams.
Visgi, anot ministrės pirmininkės, tai nepakenks pagrindiniams Lietuvos įsipareigojimams gynybos srityje.
Anot D. Matulionio, Ministrų kabineto ir Prezidentūros supratimas, kas yra išlaidos gynybai – nesiskiria.
„Yra NATO nustatyti reikalavimai, jie pakankamai aiškūs. Ir išplėstinis traktavimas – netinkamas“, – tikino šalies vadovo patarėjas.
