Aidas Užkuraitis
Viešai Vladimiras Putinas ir jo aplinka kartoja, kad Rusijai „nereikia naujos mobilizacijos“. Tačiau formuluotė visada paliekama atvira: „ne dabar“, o ne „niekada“.
Tuo metu šalyje tyliai kuriama infrastruktūra, leidžianti be vieno dramatiško pranešimo pritraukti dešimtis tūkstančių naujų karių.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis modelis primena 2022 metų rudenį vykusią dalinę mobilizaciją, kai pažadai „mobilizacijos nebus“ virto staigiu šaukimu į frontą ir masiniu vyrų bėgimu iš šalies.
Žingsnis po žingsnio į karo ekonomiką
Per pastaruosius dvejus metus Rusija nuosekliai plėtė teisinį rėmą karinei tarnybai. Įvesta ištisus metus veikianti šaukimo sistema, išplėsta rezervistų panauda, o šaukimo atsakomybė vis dažniau perkeliama regionų valdžiai ir darbdaviams.
Be to, smarkiai modernizuotos elektroninės duomenų bazės. 2022 metų mobilizacijos dekretas tebegalioja, o darbdaviai įpareigoti sekti mobilizacijai tinkamų darbuotojų duomenis ir perduoti juos karininkų komisarams.
Portale „HeadHunter“ šiemet fiksuota daugiau kaip 2 500 naujų darbo pasiūlymų mobilizacijos ir karo prievolės apskaitos srityje, iš jų beveik 1 300 per vieną savaitę. Tai rodo, kad valstybinis aparatas aktyviai stiprina grandį, kuri ieškos ir spaudžia būsimus šauktinius.
Nuostoliai fronte ir spaudimas visuomenei
Nepriklausomi analitikai skaičiuoja, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos pajėgos patyrė apie 1,4 mln. bendrų nuostolių – žuvusių, sužeistų ir dingusių be žinios. Iš jų 400–450 tūkst. laikomi žuvusiais, todėl tai tampa kruviniausiu Rusijos konfliktu nuo Antrojo pasaulinio karo.
Šių metų pirmoje pusėje, įvairiais vertinimais, kas mėnesį Rusija netekdavo 30 000–34 000 karių, o pritraukdavo tik apie 27 000 naujokų. Tai reiškia, kad rezervas pamažu senka, o patyrusių karių patirtis prarandama negrįžtamai.
Kremlius vis labiau remiasi finansiniu spaudimu ir „paskatomis“. Sutartinius karius vilioja didžiulės įsitraukimo premijos, gerokai didesni nei vidutiniai regionų atlyginimai ir pažadai aprūpinti šeimą. Naujos priemonės leidžia kariams ir jų sutuoktiniams panaikinti iki 10 mln. rublių skolų – tai maždaug iki 100 000 eurų.
Paslėpta mobilizacija ir baimė vidaus neramumų
Lygiagrečiai militarizuojama ir švietimo sistema. Mokyklose plečiamos karinio rengimo programos, universitetuose studentai raginami jungtis prie bepiločių sistemų dalinių, mainais už mokslų tęsimą ir socialines lengvatas.
Vidaus saugumo struktūra taip pat ruošiasi galimam nepasitenkinimui. Nacionalinė gvardija siūlo plėsti civilinės gynybos taisykles, kad jos galiotų mobilizacijos, karo padėties ir karo metu. Tai rodo, kad valdžia iš anksto ruošiasi malšinti galimus protestus.
Sociologas Sergejus Erofejevas pabrėžia, kad Putino pagrindinis tikslas išlieka valdžios išsaugojimas bet kokia kaina, o mobilizacijos modelis keičiamas taip, kad išvengtų naujo 2022 metų šoko. Todėl labiau tikėtina ne vienkartinė masinė mobilizacija, o tęstinis, regione po regiono vykstantis spaudimas, kur trisdešimtmečio vyro pasirinkimas siaurėja iki vieno: frontas arba skurdas ir skolos.
