Tomas L.
Į LRT GIRDI kreipėsi Marijampolės gyventoja, netekusi kompensacijos už šildymą, nes nedalyvavo daugiabučio namo susirinkime, kai buvo balsuojama dėl renovacijos. Savivaldybė sako – kompensacija nepriklauso, remiantis įstatymu. Tačiau savivaldybės ieško būdų, kaip motyvuoti gyventojus renovuoti namus.
Marijampolietė 85 Albina daugiabutyje gyvena daugiau nei pusšimtį metų. Sako – namas senas, per sienas žiemą košia vėjas. Tikina ir anksčiau, ir dabar pasisakiusi už namo atnaujinimą, bet paskutiniame susirinkime, kur buvo renkami parašai už renovaciją, nedalyvavo, nes sirguliavo.
„Net agitavau daug ką, kad rašytųsi. Asmeniškai su manimi niekas nekalbėjo. Aš šimtu procentų už renovaciją“, – sako Albina Urbaitienė.
Dėl nedalyvavimo susirinkime ir vėliau per dvi savaites neišreiškusi teigiamos nuomonės raštu dėl namo renovacijos marijampolietė neteko kompensacijos už šildymą. Tai numato Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.
„Reikės dar šituos trečius metus mokėt, va tokia aš nusikaltėlė, nepasirašiau už renovaciją – nebuvau susirinkime“, – situacija piktinasi marijampolietė Albina.
Marijampolės piniginės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė pateikia paaiškinimą.
„Pirmą šildymo sezoną šildymo išlaidų kompensacija yra mažinama 50 procentų, o kitus du sezonus šildymo išlaidų kompensacija nėra taikoma. Už karštą vandenį yra kompensuojama“, – teigia ji.
Renovacija šiame name buvo numatyta, tačiau, pabrangus medžiagoms ir rangos darbams, dalis gyventojų jos atsisakė.
„Dalyvauti toje programoje išreiškė 53 butų savininkai, ir namas buvo įtrauktas į programą. Vėliau investicijų rengėjas parengė investicijų planą, paskaičiavo, kiek kiekvienam butui kainuotų renovacija, ką numatoma atlikti, ir jau to investicinio plano tvirtinime dauguma nepritarė“, – sako „Sūduvos vandenų“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Jankevičius.
Trečdaliu pabrangusi renovacija baugina gyventojus. Sumažėjusi valstybės parama taip pat. Bet sako – atnaujinti namus būtina.
„Valstybės vaidmuo čia yra pagrindinis, tas skatinimas turi būti ir finansinis, be abejo, ir pats žmonių švietimas turėtų būti, kad žmogus suprastų, kad tas jo butas, kada yra renovuotas, įgauna kitą vertę“, – atkreipia dėmesį LRT kalbintas gyventojas.
Marijampolėje iš 600-ų daugiabučių renovuota apie šimtą, šiemet – 43, daugiau nei dvidešimčiai namų parengti investiciniai projektai. Pasak specialistų, norint įtikinti gyventojus, tenka dėti daug pastangų.
„Rodyti gerą pavyzdį, kaip aplinkiniai namai atsinaujino, kiek jie sutaupo, kokią naudą turi gyventojai, finansinę, ir grožio esme, kaip pasikeičia miestas, pagerėja gyvenimo kokybė ir visa kita. Atsimuša į pinigus – tai sutaupymas, sutaupymas, sutaupymas, padeda motyvuoti“, – komentuoja Marijampolės turto valdymo skyriaus vedėja Birutė Domarkienė.
Savivaldybės ieško būdų, kaip skatinti gyventojus rinktis renovaciją. Pasak Druskininkų butų ūkio vadovės, gyventojų agituoti nereikia, kai mato, kad po renovacijos jie moka perpus mažiau už šildymą, nei mokėjo prieš tai. Druskininkuose renovuota beveik pusė daugiabučių iš 276-ių.
„Pati geriausia motyvacija yra gerai atlikti statybos rangos darbai. Miestas prisideda prie infrastruktūros. Tvarkomos gatvės, vaikų aikštelės, šaligatviai, platinamos mašinų stovėjimo aikštelės“, – sako Druskininkų butų ūkio vadovė Vladzė Prunskienė.
Lietuvoje iki metų pabaigos bus renovuota apie pusšešto tūkstančio senų daugiabučių iš 24 tūkstančių, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs.
Šaltinis: Lrt.lt
