Tomas L.
Prieš 100 metų didžioji dalis lietuvių negaudavo ligos išmokos – nustebsite sužinoję priežastį
Šiandien natūraliai priimame faktą, kad ligos išmokas gauna kiekvienas dirbantis žmogus, turintis reikiamą stažą. O štai tarpukario Lietuvoje, kai socialinio draudimo sistema dar tik kūrėsi, ligos draudimu nebuvo draudžiami žemdirbiai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, turintys didesnes pajamas, t. y. uždirbantys daugiau kaip 400 Lt per mėnesį. Kadangi žemdirbiais buvo net du trečdaliai tuometinės Lietuvos gyventojų, galima įsivaizduoti, kokia maža dalis gyventojų jautėsi saugūs.
Socialinio draudimo šimtmečio istorijoje galima rasti ir kitų faktų: pavyzdžiui, draudimas suteikė nemokamą gydymą, ligos, motinystės, laidojimo ir žindymo pašalpas. Ligos pašalpa sudarė nuo 50 iki 100 proc. atlyginimo, atsižvelgiant į ligonio šeimos padėtį. Ligos draudimas buvo finansuojamas įmokomis, kurios iš pradžių negalėjo viršyti 3 proc. atlyginimo, o vėliau ši sistema dar keitėsi.
Nuo 1940 m. socialinis draudimas Lietuvoje funkcionavo pagal sovietinį modelį: socialinio draudimo išmokos priklausė nuo valstybės sprendimų, o ne nuo įmokų mokėjimo faktų.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, nuo 1991 m. socialinio draudimo įstatymai užtikrino, kad išmokos – įskaitant ligos išmokas – būtų mokamos pagal aiškias taisykles ir pagal įmokų istoriją. Ir šiandieninė „Sodra“ – jau moderni įstaiga, prižiūrinti socialinio draudimo fondą ir kasmet išmokanti dešimtims tūkstančių žmonių įvairias išmokas, įskaitant ligos, motinystės ir pensijų.
Pasitikrinkite: ar teisingai atsakysite į šiuos 5 klausimus?
Ligos išmokos – svarbi socialinės apsaugos dalis, kuri užtikrina finansinį stabilumą susirgus ar slaugant artimąjį. Siūlome jums pasitikrinti žinias – ar esate tikri, kad teisingai atsakysite į šiuos 5 klausimus? Atlikę testą sužinosite, kokį vieną svarbų veiksmą galite atlikti nesusirgę ir jis galios visą gyvenimą.
