Aidas Užkuraitis
Artėjant šaltajam sezonui vis daugiau dėmesio krypsta į procesus, vykstančius už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. Ramiajame vandenyne stiprėjantis El Niño gali paveikti atmosferos cirkuliaciją visame pasaulyje, todėl meteorologai atidžiai stebi, ką tai galėtų reikšti Europai ir Lietuvai.
Tačiau tiems, kurie jau laukia atsakymo, ar 2026–2027 metų žiema bus rekordiškai šalta, ar neįprastai šilta, teks nusivilti – tokio patikimo atsakymo spalio pradžioje dar nėra.
Viena aišku: žiemos Lietuvoje tampa vis sunkiau nuspėjamos iš vieno klimato rodiklio.
Ramiajame vandenyne vyksta išskirtiniai pokyčiai
Šių metų El Niño sulaukia ypač daug dėmesio dėl jo stiprumo.
Atogrąžų Ramiojo vandenyno dalyje vandens temperatūra smarkiai pakilo virš įprastų reikšmių. Tai nėra vien vietinis reiškinys.
El Niño metu pasikeičia vėjų, atmosferos slėgio ir kritulių pasiskirstymas. Šie pokyčiai gali sukelti savotišką grandininę reakciją ir netiesiogiai paveikti orus labai toli nuo Ramiojo vandenyno.
Europa – ne išimtis.
Tačiau Lietuvai čia yra viena labai svarbi detalė.
Lietuvoje El Niño neveikia kaip paprastas jungiklis
Būtų klaida manyti, kad stiprus El Niño automatiškai reiškia šaltą arba šiltą žiemą Lietuvoje.
Mūsų šalies meteorologai pabrėžia, kad tiesioginio El Niño poveikio Lietuvai praktiškai nėra. Jis gali būti juntamas netiesiogiai per pasaulinės atmosferos cirkuliacijos pokyčius.
Lietuvos žiemos orams daug didesnę tiesioginę įtaką daro tai, kas vyksta gerokai arčiau mūsų – virš Atlanto, Skandinavijos, Arkties ir pačios Europos.
Todėl net ir labai stiprus El Niño negali spalio mėnesį tiksliai pasakyti, kiek Lietuvoje sausį bus sniego ar kokia bus žemiausia temperatūra.
Vienas reiškinys gali viską apversti
Ypač svarbus yra poliarinis sūkurys – didžiulė šalto oro cirkuliacijos sistema aukštai virš Arkties.
Kai ji išlieka stipri ir stabili, labai šaltas arktinis oras dažniau lieka šiaurėje.
Tačiau poliariniam sūkuriui susilpnėjus ar sutrikus, šaltos oro masės gali prasiveržti gerokai toliau į pietus.
Tuomet Europoje per palyginti trumpą laiką gali prasidėti stipraus šalčio epizodai.
Būtent todėl net bendrai šiltesnė žiema neatmeta galimybės, kad Lietuva kelias savaites susidurs su rimtu šalčiu.
Praėjusi žiema parodė, kaip greitai viskas gali pasikeisti
2025–2026 metų žiema Lietuvoje tapo puikiu tokio nepastovumo pavyzdžiu.
Jos pradžia buvo neįprastai šilta, tačiau vėliau situacija apsivertė.
Sausį ir vasarį Lietuvą pasiekė labai šaltų orų laikotarpiai. Visa praėjusi žiema galiausiai buvo net 2,8 laipsnio šaltesnė už 1991–2020 metų klimato normą.
Vidutinė sezono temperatūra siekė apie –5 °C.
Dar įspūdingesnis buvo sausio ir vasario laikotarpis – šių dviejų mėnesių vidutinė temperatūra siekė maždaug –8,5 °C.
Tai buvo šalčiausias toks laikotarpis Lietuvoje nuo 1987 metų.
Žemiausia praėjusios žiemos temperatūra nukrito net iki –34,3 °C.
Tačiau vasario pabaigoje termometrai jau rodė daugiau nei +13 °C.
Vien per vieną sezoną Lietuva patyrė milžiniškus temperatūros kontrastus.
Būtent tokios žiemos gali tapti vis dažnesnės
Ilgalaikis Lietuvos klimato šiltėjimas nereiškia, kad stiprūs šalčiai visiškai išnyks.
Keičiasi vidutinės temperatūros, sniego dangos trukmė ir kritulių pobūdis, tačiau trumpalaikės šalčio bangos vis dar gali būti labai intensyvios.
Todėl ateities žiema nebūtinai atrodys taip, kaip ją įsivaizduojame iš ankstesnių dešimtmečių – trys stabiliai šalti mėnesiai ir ilgai išsilaikanti sniego danga.
Vis dažniau galime matyti didelius svyravimus: šiltesnį laikotarpį gali pakeisti staigus šaltis, sniegą – lietus, o po atlydžio vėl sugrįžti žiemiški orai.
O ką rodo dabartinės prognozės?
Kol kas oficialios Lietuvos meteorologų prognozės daug atsargiau kalba apie artimiausią laikotarpį nei apie visą žiemą.
Spalio pradžioje prognozuojama, kad visas mėnuo Lietuvoje gali būti iki 1,5 °C šiltesnis už daugiametę normą, o kritulių kiekis turėtų būti artimas įprastam.
Antroji spalio pusė taip pat gali būti šiltesnė nei įprastai.
Tačiau iš šių duomenų dar negalima daryti išvados, kad tokia pati tendencija išliks gruodį, sausį ir vasarį.
Pusmetrio pusnys ar beveik besniegė žiema?
Internete jau pasirodo itin drąsių prognozių – nuo milžiniškų sniego pusnių iki beveik besniegės ir labai šiltos žiemos.
Kol kas tokius teiginius vertinti reikėtų atsargiai.
Kelių mėnesių sezoninės prognozės gali parodyti bendrą temperatūros ar kritulių tendenciją, tačiau jos negali patikimai numatyti konkrečios sausio savaitės pūgos ar vasario šalčio bangos.
Lietuva yra regione, kuriame susiduria skirtingos oro masės, todėl net nedidelis atmosferos cirkuliacijos pasikeitimas gali visiškai pakeisti mūsų orus.
Tikrasis signalas Lietuvai – ne vien El Niño
Taigi šiuo metu svarbiausia stebėti ne vien tai, kas vyksta Ramiajame vandenyne.
Daug ką lems Šiaurės Atlanto atmosferos cirkuliacija, poliarinio sūkurio būklė, slėgio sistemų išsidėstymas virš Europos ir galimi arktinio oro prasiveržimai.
Jeigu žiemą Atlanto ciklonai dažnai keliaus į Šiaurės Europą, Lietuvoje galime sulaukti daugiau drėgnų, vėjuotų ir palyginti švelnių periodų.
Jeigu susiformuos stiprūs blokuojantys anticiklonai, kelias šaltoms oro masėms iš šiaurės ar rytų gali atsiverti labai greitai.
Todėl didžiausia artėjančios žiemos intriga kol kas yra ne tai, ar ji bus „šalta“ arba „šilta“. Kur kas svarbiau, ar Lietuva vėl susidurs su didžiuliais temperatūros kontrastais – kai švelnius laikotarpius staiga pakeičia rimtos šalčio ir sniego bangos.
