Aidas Užkuraitis
Po pastarųjų permainingų žiemų klausimas, kokių orų Lietuva sulauks 2026–2027 metų sezoną, tampa vis aktualesnis. Ankstyvosios ilgalaikės prognozės jau leidžia matyti bendras tendencijas, tačiau kartu atmosferoje formuojasi procesai, kurie gali pateikti netikėtumų.
Daugiausia dėmesio šiuo metu sulaukia du didelio masto reiškiniai – itin stiprus El Niño Ramiajame vandenyne ir virš Arkties besiformuojantis poliarinis sūkurys.
Iš pirmo žvilgsnio prognozės Lietuvai gana ramios: sezoniniai modeliai nerodo, kad visa artėjanti žiema turėtų būti neįprastai šalta. Tačiau tai dar nereiškia, kad galime pamiršti speigą.
Jeigu žiemos viduryje pasikeistų atmosferos cirkuliacija ir susilpnėtų poliarinis sūkurys, šaltas arktinis oras galėtų prasiveržti gerokai toliau į pietus. Tuomet net ir santykinai šilta žiema savo vidurkiu galėtų turėti kelių savaičių laikotarpį, kurį Lietuva pajustų visai kitaip.
Pirmasis „kaltininkas“ jau stiprėja tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos
Ramiajame vandenyne šiuo metu vystosi stiprus El Niño.
Tai natūralus klimato reiškinys, susijęs su neįprastai šiltu paviršiniu vandeniu centrinėje ir rytinėje tropinės Ramiojo vandenyno dalyje.
JAV klimato specialistai rugsėjį skelbė, kad El Niño stiprėja ir yra daugiau nei 90 proc. tikimybė, jog 2026–2027 metų šaltuoju sezonu jis taps labai stiprus.
Pasaulio meteorologijos organizacija taip pat prognozuoja itin stiprų El Niño.
Tačiau čia svarbi viena aplinkybė – Lietuva nėra prie Ramiojo vandenyno.
Todėl El Niño poveikis mūsų žiemoms nėra toks tiesioginis ir lengvai prognozuojamas kaip kai kuriuose kituose pasaulio regionuose.
Atrodytų, kas bendro tarp Ramiojo vandenyno ir šalčio Lietuvoje? Ryšys vis dėlto egzistuoja
El Niño pakeičia milžiniškų oro masių judėjimą atmosferoje.
Šie pokyčiai gali persiduoti į kitus regionus ir paveikti atmosferos cirkuliaciją virš Šiaurės Atlanto bei Europos.
Tačiau Europoje šis ryšys nėra vienareikšmis.
Vienais metais panašiomis sąlygomis gali dominuoti vakarų vėjai ir į Lietuvą dažniau plūsti švelnus Atlanto oras. Kitais – slėgio sistemų išsidėstymas gali sudaryti sąlygas šaltesnėms oro masėms pasiekti mūsų regioną.
Todėl vien faktas, kad susiformavo stiprus El Niño, dar neleidžia paskelbti, jog Lietuvoje laukia šalta ar šilta žiema.
Ir čia atsiranda antrasis veiksnys.
Virš Šiaurės ašigalio jau formuojasi milžiniška sistema – jos elgesys žiemą gali tapti lemiamas
Kiekvieną rudenį aukštai stratosferoje virš Arkties pradeda formuotis vadinamasis poliarinis sūkurys.
Tai didžiulė šalto oro ir stiprių vakarų krypties vėjų sistema.
Kai poliarinis sūkurys stiprus ir stabilus, labai šaltas oras dažniau išlieka užrakintas aukštose šiaurinėse platumose.
Tokiu atveju Europoje dažniau gali vyrauti vakarų krypties oro pernaša, atnešanti iš Atlanto santykinai švelnesnį ir drėgnesnį orą.
Tačiau situacija smarkiai pasikeičia, jeigu sūkurys susilpnėja.
Štai tada žiemos scenarijus gali apsiversti per gana trumpą laiką
Susilpnėjęs arba sutrikęs poliarinis sūkurys gali pakeisti atmosferos cirkuliaciją visame Šiaurės pusrutulyje.
Tokiais laikotarpiais šaltas arktinis oras gali lengviau pasiekti vidutines platumas.
Tačiau tai nereiškia, kad jis būtinai pasuks Lietuvos link.
Arktinio oro masė gali nuslinkti į Šiaurės Ameriką, Vakarų Europą, Rytų Europą ar kitą regioną. Konkreti kryptis priklauso nuo tuo metu susiformavusių aukšto ir žemo slėgio sričių.
Todėl meteorologai negali spalį patikimai pasakyti, kurią sausio savaitę Lietuvoje bus, pavyzdžiui, –20 °C.
Tačiau ilgalaikiai modeliai gali parodyti, ar atmosferoje didėja sąlygos, palankios tokiems įvykiams.
Naujausiuose modeliuose atsirado viena detalė, kurią meteorologai stebės ypač atidžiai
Dabartinės ilgalaikių prognozių tendencijos rodo galimą poliarinio sūkurio silpnėjimą žiemos viduryje.
Ypač įdomus laikotarpis – sausis.
Jeigu toks scenarijus išsipildytų, padidėtų tikimybė, kad Šiaurės pusrutulio atmosferos cirkuliacija taptų labiau banguota ir atsirastų galimybių arktiniam orui prasiveržti į pietus.
Tačiau tai vis dar yra ankstyva sezoninė tendencija, o ne konkreti Lietuvos orų prognozė.
Iki sausio atmosferos situacija gali pasikeisti daugybę kartų.
Yra dar vienas reiškinys, kuris kartais žiemą viską apverčia aukštyn kojomis
Meteorologai itin atidžiai stebi vadinamąjį staigų stratosferos atšilimą.
Nepaisant pavadinimo, toks reiškinys nebūtinai reiškia šiltesnius orus prie žemės.
Staiga smarkiai pakilus temperatūrai stratosferoje, poliarinis sūkurys gali susilpnėti, pasislinkti arba skilti.
Po tokio įvykio poveikis orams žemesniuose atmosferos sluoksniuose gali pasirodyti tik po tam tikro laiko.
Kartais Europoje tai sudaro palankesnes sąlygas šalto arktinio oro įsiveržimams.
Tačiau ir čia nėra automatinės taisyklės „stratosferos atšilimas = speigas Lietuvoje“.
Reikia, kad tinkamai susidėliotų ir kitos atmosferos sistemos.
O sezoniniai modeliai šiuo metu rodo visai kitą bendrą vaizdą
Vertinant visą gruodžio–vasario laikotarpį, dabartinės prognozės labiau linksta į švelnesnės nei daugiametė norma žiemos scenarijų didelėje Europos dalyje.
Tai susiję su galimybe, kad Atlanto vandenyno įtaka išliks stipri, o vakarų krypties oro srautai gana dažnai pasieks žemyną.
Lietuvai tai reikštų permainingą žiemą.
Vieną savaitę temperatūra galėtų pakilti virš nulio, kitą – sugrįžti sniegas ir šalčiai.
Tokios žiemos mūsų regione pastaraisiais metais nėra neįprastos.
Tačiau sezoninis šiltesnės žiemos vidurkis jokiu būdu neatmeta trumpų labai šaltų laikotarpių.
Čia slypi didžiausia ilgalaikių prognozių gudrybė – „šilta žiema“ gali turėti ir labai šaltą savaitę
Tarkime, didžiąją gruodžio ir vasario dalį temperatūra laikosi aukščiau daugiametės normos, tačiau sausį Lietuvą dviem savaitėms pasiekia stiprus arktinio oro įsiveržimas.
Viso sezono temperatūros vidurkis vis tiek gali būti aukštesnis už normą.
Tačiau žmonių atmintyje tokia žiema gali likti kaip labai šalta būtent dėl vieno intensyvaus speigo laikotarpio.
Todėl sezoninė prognozė ir konkrečios dienos oras yra du visiškai skirtingi dalykai.
Kuo tolimesnis prognozės laikotarpis, tuo mažiau prasminga kalbėti apie konkrečias temperatūras.
Ar gali sugrįžti –20 °C ar dar stipresnis šaltis? Tokios galimybės atmesti negalima
Lietuvos klimatas leidžia žiemą pasiekti ir gerokai žemesnes nei –20 °C temperatūras.
Tam reikia tinkamos atmosferos cirkuliacijos, sniego dangos, giedro dangaus ir labai šaltos oro masės.
Ypač žemos temperatūros paprastai fiksuojamos naktimis ir rytinėje šalies dalyje.
Tačiau spalio pradžioje prognozuoti konkretų tokio šalčio epizodą būtų nepagrįsta.
Patikimesnį atsakymą galima gauti tik jam priartėjus, kai trumpesnio laikotarpio meteorologiniai modeliai jau mato konkrečias slėgio sistemas ir oro masių judėjimą.
Taigi kokios žiemos šiuo metu labiausiai tikėtis Lietuvoje?
Pagal dabartinius signalus nėra pagrindo skelbti, kad 2026–2027 metų žiema Lietuvoje bus išskirtinai šalta nuo gruodžio iki vasario.
Bendros sezoninių modelių tendencijos veikiau leidžia tikėtis permainingos ir vidutiniškai gana švelnios žiemos, kurioje šiltesnius periodus keis šaltesni.
Tačiau du dideli atmosferos žaidėjai – stiprus El Niño ir poliarinio sūkurio būklė – gali lemti, kiek stiprūs bus šie svyravimai.
Ypač atidžiai meteorologai stebės žiemos vidurį, kai dabartiniuose modeliuose matomas galimas poliarinio sūkurio silpnėjimo signalas.
Todėl atsakymas į labiausiai dominantį klausimą nėra nei tvirtas „taip“, nei „ne“.
Visa žiema greičiausiai netaps ilgai trunkančio speigo sezonu, tačiau kelių dienų ar savaičių žvarbaus šalčio epizodai Lietuvoje išlieka visiškai realus scenarijus. O ar vienas jų taps tikru speigu, paaiškės tik gerokai priartėjus žiemai.
