Aidas Užkuraitis
Lietuvos ekonomika šiemet dar demonstruoja gana tvirtą augimą, atlyginimai kyla, o gyventojų vartojimas išlieka vienu svarbiausių ekonomikos variklių.
Tačiau už dabartinių skaičių jau ryškėja visai kitoks 2027-ųjų vaizdas.
Naujausia „Luminor“ ekonomistų prognozė rodo, kad kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas gali gerokai sulėtėti.
Ir viena pagrindinių priežasčių slypi ne Lietuvoje.
Problema – silpniau augančios svarbiausios eksporto rinkos, dėl kurių Lietuvos verslui gali tapti sunkiau išlaikyti dabartinį tempą.
Tačiau tai dar ne viskas.
Ekonomistai atkreipia dėmesį ir į kitą pokytį, kurį ilgainiui gali pajusti ne tik įmonės, bet ir paprasti gyventojai.
Skaičiai pasikeitė – ankstesnis optimizmas blėsta
Dar visai neseniai Lietuvos ekonomikos perspektyvos atrodė kiek šviesesnės.
Tačiau naujausioje prognozėje „Luminor“ ekonomistai savo lūkesčius sumažino.
Skaičiuojama, kad 2026 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas gali augti apie 3,2 proc.
Tai vis dar būtų gana solidus rezultatas.
Tačiau 2027 metais prognozuojamas jau tik maždaug 2,2 proc. ekonomikos augimas.
Skirtumas – visas procentinis punktas.
Ekonomikoje tai nėra smulkmena.
Dar svarbiau tai, kad ankstesnėje prognozėje banko ekonomistai 2027 metams tikėjosi spartesnio augimo.
Vadinasi, prognozė buvo ne šiaip atnaujinta – lūkesčiai dėl Lietuvos ekonomikos krypties tapo atsargesni.
Tačiau viena detalė svarbi: apie krizę kol kas nekalbama
Skambi frazė „niūri prognozė“ gali sudaryti įspūdį, kad Lietuvai prognozuojama ekonominė krizė ar recesija.
Tačiau skaičiai to nerodo.
Jeigu prognozė pasitvirtintų, Lietuvos ekonomika 2027 metais vis tiek augtų.
Tiesiog augimo tempas būtų gerokai mažesnis nei šiemet.
Tai esminis skirtumas.
Recesija paprastai siejama su ekonomikos susitraukimu, o čia prognozuojamas teigiamas BVP pokytis.
Todėl tiksliau kalbėti apie ekonomikos sulėtėjimą, o ne jos griūtį.
Vis dėlto gyventojams ir verslui net ir toks sulėtėjimas gali turėti pasekmių.
Didžiausia problema gali ateiti iš ten, kur Lietuva pati negali visko kontroliuoti
Lietuva yra nedidelė ir atvira ekonomika.
Tai reiškia, kad mums itin svarbu, kas vyksta užsienyje.
Kai pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės auga sparčiai, daugiau galimybių atsiranda ir Lietuvos gamintojams bei eksportuotojams.
Kai šios rinkos pradeda strigti, poveikis gana greitai gali persiduoti ir Lietuvai.
Būtent išorės paklausa dabar tampa vienu didžiausių neapibrėžtumų.
Jeigu svarbiose Europos rinkose ekonomikos augimas išliks silpnas, Lietuvos eksportuotojams gali būti sunkiau didinti pardavimus.
O eksportas Lietuvai yra ypač reikšmingas.
Čia prasideda grandininė reakcija, kurios gyventojas iš pradžių gali net nepastebėti
Ekonomikos sulėtėjimas retai prasideda nuo vieno ryškaus įvykio.
Dažniausiai procesas atrodo daug paprasčiau.
Įmonė gauna mažiau naujų užsakymų.
Tuomet atsargiau planuoja investicijas.
Vėliau mažėja poreikis sparčiai samdyti naujus darbuotojus.
Verslas tampa atsargesnis keldamas atlyginimus ar pradėdamas naujus projektus.
Jeigu tokių įmonių daugėja, procesas pradeda matytis visos šalies ekonomikos statistikoje.
Todėl BVP augimo sulėtėjimas nėra vien ekonomistams skirtas skaičius.
Ilgainiui jis gali būti jaučiamas ir darbo rinkoje.
Darbo rinka iki šiol buvo vienas didžiausių Lietuvos kozirių
Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojams ypač svarbus buvo spartus atlyginimų augimas.
Kai darbo užmokestis kyla greičiau už kainas, didėja žmonių perkamoji galia.
Tai leidžia daugiau vartoti.
Didesnis vartojimas savo ruožtu padeda prekybai, paslaugų sektoriui ir kitoms įmonėms.
Susidaro savotiškas ekonominis ratas.
Tačiau jis veikia ir priešinga kryptimi.
Jeigu ekonomikos augimas lėtėja, darbdaviai gali pradėti atsargiau vertinti naujų darbuotojų samdymą ir atlyginimų didinimą.
Tai nebūtinai reiškia masinį nedarbą.
Tačiau darbo rinkos dinamika gali tapti nebe tokia palanki, kaip žmonės buvo įpratę matyti pastaraisiais metais.
Atlyginimai gali kilti ir toliau, bet klausimas – kokiu greičiu
Gyventojams tai tikriausiai vienas svarbiausių klausimų.
Ar ekonomikos sulėtėjimas reiškia, kad atlyginimai nustos augti?
Nebūtinai.
Lietuvoje darbuotojų trūkumo problema niekur nedingo, o demografinė situacija ir toliau daro spaudimą darbo rinkai.
Todėl kvalifikuotų darbuotojų paklausa daugelyje sričių gali išlikti.
Tačiau lėčiau auganti ekonomika paprastai mažina įmonių galimybes didinti darbo užmokestį tokiu tempu, kokį matėme stipresnio augimo laikotarpiu.
Būtent todėl 2027-ieji gali tapti metais, kai žmonės vis dar matys didesnius skaičius atlyginimų lapeliuose, tačiau pats augimo tempas gali būti nuosaikesnis.
Ir čia atsiranda dar vienas nežinomasis – kainos
Vien atlyginimo dydis dar nepasako, ar žmogus iš tiesų gyvena geriau.
Svarbu, kiek už tuos pinigus galima nusipirkti.
Jeigu atlyginimas padidėja 5 proc., o kainos – 2 proc., reali perkamoji galia auga.
Tačiau jeigu darbo užmokestis ir kainos kyla panašiu tempu, gyventojas didesnį atlyginimą gali matyti tik sąskaitoje – kasdienybėje skirtumas bus gerokai mažesnis.
Todėl ekonomistams svarbus ne vien nominalus darbo užmokesčio augimas.
Svarbus realusis atlyginimas – tai, kas lieka įvertinus infliaciją.
Lietuva turi ir stiprią kortą, kuri gali sušvelninti smūgį
Vis dėlto situacija nėra vien neigiama.
Lietuvos ekonomikai artimiausiais metais reikšmingos išlieka Europos Sąjungos investicijos.
Dideli infrastruktūros, energetikos, gynybos, skaitmenizavimo ir kiti projektai gali palaikyti vidaus paklausą net tada, kai eksportui sekasi prasčiau.
Investicijos reiškia užsakymus įmonėms.
Įmonių užsakymai reiškia darbo vietas.
O darbo vietos ir augančios pajamos palaiko vartojimą.
Todėl Lietuvos ekonomikos rezultatas 2027 metais priklausys ne nuo vieno veiksnio.
Tai bus savotiška kova tarp silpnesnės išorinės aplinkos ir gana stiprios vidaus ekonomikos.
2,2 procento skamba nedaug – tačiau yra svarbi perspektyva
Ekonomikos prognozes visada verta vertinti platesniame kontekste.
2,2 proc. augimas nėra ekonomikos katastrofa.
Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių ir toks tempas būtų laikomas gana normaliu.
Lietuva ilgą laiką augo sparčiau todėl, kad jos ekonomika vijosi turtingesnes Vakarų Europos valstybes.
Todėl lūkesčiai čia taip pat aukštesni.
Kai augimas sumažėja nuo daugiau nei 3 proc. iki kiek daugiau nei 2 proc., skirtumas tampa reikšmingas būtent dėl ankstesnio Lietuvos tempo.
Tačiau prognozė dar nėra nuosprendis
Yra dar viena detalė, kurią lengva pamiršti skaitant ekonomines prognozes.
Jos nuolat keičiasi.
Ekonomistai jas sudaro remdamiesi tuo metu turima informacija apie eksportą, vartojimą, investicijas, palūkanų normas, infliaciją ir pasaulio ekonomiką.
Pakanka, kad keli svarbūs veiksniai pasikeistų, ir po pusmečio prognozė gali atrodyti kitaip.
Jeigu Europos ekonomika atsigaus greičiau nei tikimasi, Lietuvos eksportui gali atsiverti daugiau galimybių.
Jeigu gyventojų vartojimas išliks stiprus, tai taip pat palaikys ekonomiką.
Tačiau galimas ir priešingas scenarijus.
Būtent todėl dabartinė prognozė yra ne neišvengiamos ateities aprašymas, o signalas apie rizikas, kurios jau matomos šiandien.
Tikrasis išbandymas gali prasidėti 2027-aisiais
Šiemet Lietuvos ekonomikos vaizdas dar gana tvirtas.
Prognozuojamas apie 3,2 proc. augimas rodo, kad ekonomika nėra sustojusi.
Tačiau kitais metais tempas gali pastebimai sumažėti.
Ir būtent tada paaiškės, ar vidaus vartojimas, investicijos bei darbo rinka sugebės atsverti silpnesnę eksporto paklausą.
Todėl žinia nėra tokia paprasta kaip „Lietuvos laukia krizė“.
Krizės šiuo metu neprognozuojama.
Tačiau perspėjimas jau nuskambėjo.
Po gana stiprių 2026-ųjų Lietuvos ekonomikai prognozuojamas gerokai lėtesnis 2027 metų augimas – ir jeigu išorės rinkos neatsigaus, šį pokytį ilgainiui gali pajusti ne tik eksportuojančios įmonės, bet ir darbuotojai bei jų šeimos.
