Aidas Užkuraitis
Namas geroje vietoje, moderni architektūra, erdvus kiemas ir gražus vaizdas pro langus ilgą laiką buvo vieni svarbiausių prabangaus nekilnojamojo turto pirkėjų kriterijų. Tačiau dabar atsiranda dar vienas reikalavimas, dėl kurio kai kurie žmonės pasirengę išleisti įspūdingas sumas.
Privatumas.
Kai kuriems turtingesniems pirkėjams jau nebepakanka didelio sklypo. Jie pradeda domėtis, kam priklauso šalia esanti žemė, ir mėgina ją įsigyti dar prieš atsirandant naujam kaimynui.
Vienas Lietuvos nekilnojamojo turto brokeris pasakoja tarpininkavęs sandoryje, kai žmogus už gretimą sklypą sumokėjo net 200 tūkst. eurų.
Ir ne todėl, kad ten ketino statyti dar vieną namą.
Tikslas buvo kur kas paprastesnis – užsitikrinti, kad jame apskritai neatsirastų kitas gyvenamasis namas.
Pasaulyje tam jau sugalvotas atskiras pavadinimas
Prabangaus nekilnojamojo turto rinkoje vis dažniau vartojamas terminas „landmaxxing“.
Juo apibūdinamas gretimų sklypų ar net kaimyninių namų supirkimas ir jų jungimas į vieną didesnę valdą.
Tačiau esmė nebūtinai yra noras sukaupti kuo daugiau žemės.
Tokiems pirkėjams svarbu kontroliuoti tai, kas ateityje gali atsirasti aplink jų namus.
Žmogus gali nusipirkti išskirtinį namą su puikiu vaizdu, tačiau jei už tvoros po kelerių metų iškyla kitas pastatas, situacija visiškai pasikeičia.
Todėl dalis finansiškai stiprių pirkėjų nusprendžia problemą išspręsti iš anksto – įsigyti ir aplinkinę teritoriją.
Lietuvoje tai jau vyksta
Nors pats terminas Lietuvoje dar nėra plačiai vartojamas, nekilnojamojo turto specialistai sako panašių sandorių matantys ir mūsų šalyje.
Aukštesnio segmento klientai vis dažniau vertina ne vien namo plotą, interjerą ar architektūrą.
Jiems svarbi visa teritorija.
„Baltic Sotheby’s International Realty“ ekspertė Kristina Marčiulevičienė TV3 pasakojo, kad pasitaiko klientų, kurie kartu su namu domisi aplinkiniais sklypais ir juos įsigyja tam, kad ateityje šalia neatsirastų artimų kaimynų.
Taip iš kelių atskirų sklypų palaipsniui sukuriama viena didelė privati teritorija.
Už vieną tokį sprendimą – 200 tūkst. eurų
Dar įspūdingesnį konkretų pavyzdį pateikė nekilnojamojo turto brokeris Mantas Sladkevičius.
Pasak jo, pasitaiko situacijų, kai namą ar sodybą įsigiję žmonės iš karto pradeda aiškintis, kas valdo šalia esančią žemę ir ar savininkas nesutiktų jos parduoti.
Vienu atveju pirkėjas už gretimą sklypą sumokėjo 200 tūkst. eurų.
Pagrindinis tikslas buvo neleisti, kad šalia atsirastų kitas namas.
Tokiu būdu pirkėjas apsaugojo ne tik savo privatumą, bet ir turimą vaizdą bei aplinką.
Įdomiausia, kad įsigytame sklype pačiam savininkui nebūtinai reikia ką nors statyti.
Kartais vertingiausia jo savybė yra būtent tai, kad jis lieka neužstatytas.
Perka net mišką ar žemės ūkio paskirties sklypus
Privatumo siekiantys pirkėjai domisi ne tik gyvenamosios paskirties žeme.
Jeigu šalia namų yra miško ar žemės ūkio paskirties sklypas, jis taip pat gali tapti patrauklus.
Tokiu atveju pagrindinis tikslas gali būti ne ūkinė veikla, o didesnis atstumas iki kitų žmonių ir noras išsaugoti aplinkinį kraštovaizdį.
Tai iš esmės keičia tradicinį požiūrį į prabangų būstą.
Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama tam, kas yra pačiame sklype.
Dabar vis svarbiau tampa tai, kas yra už jo ribų.
Vienas klientas ieškojo kelių hektarų – atstumas iki Vilniaus nebuvo svarbus
K. Marčiulevičienė prisiminė klientą, kuris ieškojo net kelių hektarų teritorijos.
Jam nebuvo būtina gyventi arti Vilniaus.
Priešingai – žmogus norėjo kuo atokesnės vietos, apsuptos gamtos, kurioje nebūtų artimų kaimynų.
Galiausiai buvo pasirinkta miškų apsupta sklypų teritorija, kurioje planuojamas gyvenamasis namas arba vila.
Toks pavyzdys gerai atskleidžia besikeičiančius prioritetus.
Turtingam pirkėjui kartais svarbiau ne sutaupyti 15 ar 20 minučių kelionės iki miesto centro, o grįžus namo nematyti kaimyno langų.
Trakų rajone – daugiau kaip 6 hektarai
Rinkoje atsiranda ir objektų, pritaikytų būtent tokiam poreikiui.
Trakų rajone siūloma daugiau kaip 6 hektarų teritorija, sudaryta iš septynių atskirų namų valdos sklypų.
Teoriškai čia galėtų kurtis septyni skirtingi savininkai.
Tačiau visą teritoriją galėtų įsigyti ir vienas žmogus, norintis maksimalios asmeninės erdvės.
Kitas variantas – keli artimi žmonės ar šeimos nariai, norintys gyventi greta, bet kartu išlaikyti didelius atstumus tarp namų.
Didelis sklypas vertinamas net pačiame Vilniuje
Privatumo poreikis nebūtinai reiškia persikėlimą į atokią sodybą.
Net Vilniuje aukštesnio segmento pirkėjai ieško neįprastai didelių teritorijų.
TV3 kalbinta ekspertė pateikė beveik 300 kvadratinių metrų modernios rezidencijos, stovinčios maždaug 36 arų sklype su nuosavu tvenkiniu, pavyzdį.
Tokio objekto vertę sudaro ne tik pats pastatas.
Didelė teritorija suteikia galimybę miesto aplinkoje susikurti savotišką privačią oazę.
Žmogus lieka netoli miesto infrastruktūros, tačiau savo namuose gali jaustis gerokai labiau atsiribojęs nuo aplinkinių.
20 arų geroje vietoje jau tampa prabanga
Specialistų vertinimu, Vilniuje ir artimiausiose sostinės apylinkėse 20 arų ar didesnis sklypas geroje vietoje jau savaime yra vertingas turtas.
Panaši tendencija matoma ir Kauno regione.
Mieste bei jo artimiausiose apylinkėse didesnė nei 20 arų teritorija gali būti reikšmingas privalumas, o norintiems kelių kartų didesnio ploto tenka ieškoti atokesnių vietų.
Ir čia atsiranda įdomus pokytis.
Anksčiau vienu svarbiausių brangaus sklypo privalumų dažnai buvo laikomas ežeras, upė ar kitas vandens telkinys.
Dabar kai kuriems pirkėjams to visai nereikia.
Miškas kai kuriems tampa vertingesnis už ežerą
Prabangaus NT rinkoje atsiranda žmonių, kuriems svarbiausia ne vaizdas į ežerą, o miškas ir tyla.
Tankūs medžiai sukuria natūralią ribą tarp valdų, slopina triukšmą ir suteikia privatumo.
Todėl žmogus gali rinktis objektą be jokio vandens telkinio, jeigu gauna kelis hektarus žemės, mišką ir didelį atstumą iki artimiausio namo.
Tokių vietų specialistai siūlo ieškoti ne tik prestižiniuose sostinės rajonuose, bet ir Trakų, Vilniaus bei Kauno rajonuose ir kitose rečiau apgyvendintose teritorijose.
Net labai brangus namas gali turėti vieną didelį trūkumą
Ši tendencija turi ir kitą pusę.
Galima pastatyti architektūriškai įspūdingą namą, panaudoti brangiausias medžiagas ir sukurti prabangų interjerą.
Tačiau jeigu namas stovi mažame sklype, o vos už keliolikos metrų matyti kaimyno langai, daliai aukštesnio segmento pirkėjų tai tampa rimtu trūkumu.
Jie vertina ne vien tai, ką gauna namo viduje.
Svarbu ir tai, ką matys kiekvieną rytą atitraukę užuolaidas.
Dėl šios priežasties didelė ir vientisa teritorija kai kuriais atvejais gali tapti ne mažiau svarbi už patį namą.
Dvarų atveju žemė apskritai tampa neatsiejama turto dalimi
Dar ryškiau tai matoma dvarų rinkoje.
Čia pirkėjas įsigyja ne tik istorinį pastatą.
Vertę kuria visas kompleksas – parkas, seni medžiai, alėjos, tvenkiniai ir didžiulė aplinkinė teritorija.
Pavyzdžiui, neseniai parduoto Panevėžiuko dvaro teritorija siekė beveik 19 hektarų.
Tokio dydžio objektuose riba tarp „namo“ ir „sklypo“ praktiškai išnyksta – vertę sudaro visa valda.
Didelis sklypas reikalingas ne vien dėl kaimynų
Žinoma, ne visi papildomą žemę perka tik tam, kad šalia niekas neapsigyventų.
Didesnėje teritorijoje galima įrengti pirtį, baseiną, poilsio zoną, vaikų žaidimų aikštelę ar svečių namą, jei tai leidžia konkretaus sklypo paskirtis ir statybos reikalavimai.
Šeimoms tai suteikia daugiau galimybių keisti teritoriją augant poreikiams.
Tačiau aukščiausiame NT segmente atsiranda dar vienas motyvas – galimybė pačiam spręsti, kas vyks aplink tavo namus.
Ir būtent už tokią kontrolę kai kurie žmonės pasirengę mokėti šešiaženkles sumas.
Brangiausiose Vilniaus vietose kainos pasiekia kitą lygį
M. Sladkevičiaus teigimu, prabangaus nekilnojamojo turto pirkėjų Lietuvoje netrūksta.
Vilniuje pasitaiko butų sandorių, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina siekia maždaug 8–12 tūkst. eurų.
Aukštas kainų lygis išlieka Senamiestyje, Žvėryne ir Valakampiuose, o aukštesnio segmento projektų daugėja ir kitose sostinės dalyse.
Todėl 200 tūkst. eurų papildomas sklypas pirkėjui, perkančiam itin brangią rezidenciją, gali būti vertinamas visiškai kitaip nei vidutinį būstą perkančiai šeimai.
Tokiu atveju papildoma žemė perkama ne dėl tiesioginės finansinės grąžos, o dėl gyvenimo kokybės.
Ateityje problema gali būti jau ne pinigai
Nekilnojamojo turto specialistai mato dar vieną svarbų pokytį.
Geriausių sklypų skaičius yra ribotas.
Negalima sukurti naujo seno pušyno, natūralaus kraštovaizdžio ar geroje miesto vietoje staiga padidinti laisvos žemės pasiūlą.
Todėl patraukliausiose teritorijose problema ilgainiui gali būti ne tai, kiek pirkėjas pasirengęs sumokėti.
Problema bus ta, kad nebebus ką pirkti.
Jeigu gretimą sklypą jau įsigijo ir namą pasistatė kitas žmogus, galimybės išplėsti savo teritoriją gali nebelikti net turint pakankamai pinigų.
Todėl kai kurie pirkėjai aplinkinę žemę įsigyja iš karto – net jei šiandien jos jiems nereikia.
Naujas prabangos ženklas – ne didesnis namas
Būtent čia ir slypi įdomiausia šios tendencijos dalis.
Prabanga ilgą laiką buvo siejama su didžiuliu namu, brangiu interjeru, baseinu ar prestižiniu adresu.
Dabar daliai pirkėjų svarbiausia tampa tai, ko iš pirmo žvilgsnio net nematyti – erdvė tarp jų ir kitų žmonių.
200 tūkst. eurų už sklypą, kuriame galbūt niekada nebus pastatytas joks pastatas, daugeliui skamba neįtikėtinai.
Tačiau aukščiausiame nekilnojamojo turto segmente logika kitokia: perkamas ne vien žemės plotas.
Perkama garantija, kad vaizdas pro langą, ramybė ir atstumas iki artimiausio kaimyno ateityje nepasikeis.
