Aidas Užkuraitis
Pastaruosius kelis mėnesius Lietuvos gyventojai galėjo bent šiek tiek lengviau atsikvėpti – maisto produktų kainos buvo mažesnės nei prieš metus. Tačiau naujausi ekonominiai duomenys rodo, kad šis laikotarpis gali artėti prie pabaigos. Gamintojai jau kelia kainas, prekybos tinklai sulaukia vis daugiau prašymų branginti produkciją, o ekonomistas įspėja apie laikotarpį, kai šeimų biudžetams gali tekti ypač didelis išbandymas.
Pigimo laikotarpis gali baigtis greičiau, nei tikėtasi
Nors daugelis Lietuvos gyventojų vis dar skundžiasi aukštomis maisto kainomis, oficiali statistika rodo įdomią tendenciją.
Rugsėjį maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai Lietuvoje kainavo vidutiniškai 1,8 procento mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Metinis maisto kainų mažėjimas buvo fiksuojamas jau penktą mėnesį iš eilės.
Tai tapo savotiška atsvara kitų prekių ir paslaugų brangimui.
Tačiau dabar pasirodė ženklų, kad situacija pradeda keistis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas perspėja, kad maisto kainų mažėjimo laikotarpis artėja prie pabaigos.
Jo vertinimu, dar šį rudenį metinis maisto kainų pokytis gali tapti teigiamas.
Kitaip tariant, maistas vėl gali pradėti brangti ne tik lyginant su ankstesniu mėnesiu, bet ir su praėjusiais metais.
Skaičiai atskleidė netikėtą pokytį
Vienas svarbiausių signalų atėjo iš maisto gamintojų.
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, Lietuvos vidaus rinkai parduodamos maisto gamintojų produkcijos kainos padidėjo 1,9 procento.
Tai reikšmingas mėnesinis pokytis.
Nors jis nereiškia, kad visų maisto produktų kainos parduotuvėse iš karto pakils tokiu pačiu dydžiu, gamintojų kainų augimas ilgainiui gali pasiekti ir pirkėjus.
Maisto produkto kelias iki parduotuvės lentynos apima ne vien žaliavų įsigijimą.
Reikia sumokėti už gamybą, energiją, transportavimą, darbuotojų atlyginimus ir kitas išlaidas.
Kai šios sąnaudos didėja, gamintojams tampa sunkiau išlaikyti ankstesnes pardavimo kainas.
Todėl dalis padidėjusių išlaidų gali būti perkeliama prekybininkams, o vėliau – ir vartotojams.
Labiausiai nustebino energetikos kainos
Ekonomistas atkreipia dėmesį į vieną ypač reikšmingą aplinkybę.
Jo pateiktais duomenimis, gamtinių dujų, naudojamų tam tikrų maisto produktų gamyboje, kaina šiuo metu yra daugiau kaip 160 procentų didesnė nei prieš metus.
Tai vienas veiksnių, didinančių gamintojų sąnaudas.
Brangesnis tapo ir transportavimas.
Dyzelino kainos Lietuvoje bei kitose Europos valstybėse išlieka labai aukštos, todėl produktų pristatymas taip pat kainuoja daugiau.
Prie šių išlaidų prisideda augantys darbo užmokesčio kaštai.
Tokia situacija ypač sudėtinga įmonėms, kurių veikla priklauso nuo didelių energijos ir transporto sąnaudų.
Vis dėlto ne visi produktai brangs vienodai – galutinė kaina priklausys nuo konkrečios prekės, tiekimo sutarčių ir konkurencijos rinkoje.
Kurie produktai šiemet atpigo labiausiai?
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, rugsėjį maistas ir nealkoholiniai gėrimai jo parduotuvėse vidutiniškai kainavo 2,8 procento mažiau nei prieš metus.
Kai kurių prekių grupių kainos sumažėjo gerokai daugiau.
Tai reiškia, kad kai kurios kasdienio vartojimo prekės šiemet pirkėjams buvo pastebimai pigesnės.
Tačiau ekonomistai perspėja, kad tokia tendencija nebūtinai tęsis.
Prekybininkai jau sulaukia spaudimo
Apie besikeičiančią situaciją kalba ir prekybos tinklų atstovai.
„Maximos“ Pirkimų departamento direktorė Aurelija Simutė patvirtino, kad pastaruoju metu tiekėjai vis dažniau prašo didinti produkcijos tiekimo kainas.
Tokie prašymai intensyvėja nuo rudens pradžios.
Gamintojai savo argumentus grindžia brangstančia energija, žaliavomis, transportavimu ir darbo jėga.
Prekybos tinklas teigia sieksiantis kuo labiau sumažinti šių pokyčių poveikį pirkėjams.
A. Simutė nurodė, kad bendrovė neketina didinti prekybinės maržos dalies vien dėl pasikeitusių tiekimo kainų.
Tačiau tai nereiškia, kad visų produktų kainas pavyks išlaikyti nepakitusias.
Jeigu tiekėjų sąnaudos toliau augs, spaudimas galutinėms kainoms gali stiprėti.
Įvardijo mėnesius, kurie gali būti sunkiausi
Didžiausią nerimą kelia ne vien artimiausios savaitės.
T. Povilauskas prognozuoja, kad maisto brangimas gyventojams gali tapti labiau juntamas 2027 metų pradžioje.
Ekonomistas ypač išskiria vasarį ir kovą.
Būtent šiais mėnesiais namų ūkiams gali tekti susidurti su dvigubu finansiniu spaudimu.
Viena vertus, gali didėti išlaidos maistui.
Kita vertus, žiemos laikotarpiu gyventojus pasieks didesnės sąskaitos už šildymą, elektrą ir dujas.
Toks išlaidų derinys ypač jautrus mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai yra ekonomisto prognozė, o ne jau įvykęs kainų padidėjimas.
Ar visi maisto produktai brangs?
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad visų maisto produktų kainos vienu metu smarkiai padidės.
Ekonomistas pastebi, kad žemės ūkio produkcijos kainų situacija išlieka palyginti stabili.
Pavyzdžiui, kiaulių, galvijų skerdenų ir paukštienos kainos šiuo metu nesudaro išskirtinai didelio spaudimo.
Kai kuriose šių produktų rinkose kainos net mažėja.
Tačiau pieno produktų sektoriuje didesnių svyravimų galima sulaukti jau kitais metais.
Todėl maisto brangimas greičiausiai nebus vienodas.
Vienų prekių kainos gali kilti, kitų – išlikti stabilios, o kai kurios prekės ir toliau gali pigti.
Galutinė situacija priklausys nuo gamintojų sąnaudų, prekybininkų sprendimų ir rinkos konkurencijos.
Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams?
Pastaraisiais mėnesiais mažėjusios maisto kainos padėjo daliai gyventojų lengviau atlaikyti kitų išlaidų augimą.
Tačiau šis palengvėjimas gali būti laikinas.
Gamintojų kainų didėjimas rodo, kad artimiausiu metu parduotuvių lentynose gali pasirodyti naujų kainų etikečių.
Ypač svarbu stebėti, kaip keisis kasdienio vartojimo produktų – duonos, pieno, mėsos, vaisių ir daržovių – kainos.
Būtent šios prekės sudaro reikšmingą daugelio šeimų pirkinių krepšelio dalį.
Svarbiausia žinia – maistas Lietuvoje kol kas vis dar pigesnis nei prieš metus, tačiau ekonominiai signalai rodo, kad kainų mažėjimo laikotarpis gali artėti prie pabaigos. O didžiausias finansinis spaudimas gyventojams, ekonomisto vertinimu, gali tekti jau kitų metų vasarį ir kovą.
Ar pastaraisiais mėnesiais pastebėjote, kad maistas parduotuvėse atpigo, ar jūsų pirkinių krepšelis vis tiek kainuoja vis daugiau?
