Algų ir pensijų augimas gali pradėti strigti – skaičiai rodo, kas artėja

Lietuvoje atlyginimai ir pensijos pastaraisiais metais augo, todėl žinia apie galimą jų augimo sulėtėjimą gali skambėti netikėtai. Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį į procesą, kurio poveikis bus jaučiamas ne vienus metus – Lietuvos visuomenė sensta, o aktyviausio darbingo amžiaus žmonių dalis mažėja.

Tai nėra prognozė, kad jau kitą mėnesį darbdaviai pradės mažinti algas, o „Sodra“ – pensijas. Problema kur kas gilesnė.

Jeigu tendencijos nesikeis, ateityje mažesniam dirbančiųjų skaičiui teks sukurti pakankamai ekonominės vertės ir sumokėti tiek mokesčių bei socialinio draudimo įmokų, kad būtų galima finansuoti vis didėjančios vyresnio amžiaus visuomenės poreikius.

Ir skaičiai rodo, kad šis iššūkis Lietuvai tik didės.

Vienas skaičius parodo, kodėl ekonomistai sunerimo

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimai rodo ilgalaikę tendenciją, kuri aktuali praktiškai visai Europai.

Jeigu užimtumo tendencijos vystysis pagal dabartines prognozes, o vieno darbuotojo dirbamų valandų skaičius reikšmingai nepasikeis, 2024–2060 metais bendras dirbtų valandų skaičius Europos Sąjungoje gali sumažėti beveik 20 procentų.

Tai milžiniškas pokytis.

Mažiau dirbančių žmonių ir mažiau dirbtų valandų reiškia mažesnį potencialiai sukuriamos ekonominės vertės kiekį – nebent vienas darbuotojas ateityje sugebės sukurti gerokai daugiau nei dabar.

Būtent todėl vis dažniau kartojamas vienas žodis – produktyvumas.

Lietuvoje pokytis jau vyksta

Demografinė problema nėra vien tolima 2060 metų prognozė.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 25–54 metų gyventojai 2010 metais sudarė 49,5 proc. visų 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų.

2020 metais jų dalis buvo sumažėjusi iki 47,4 proc.

2026 metų pradžioje – iki 47 procentų.

Iš pirmo žvilgsnio keli procentiniai punktai gali neatrodyti dramatiškai. Tačiau būtent 25–54 metų žmonės yra viena aktyviausių darbo rinkos grupių.

2025 metais šios amžiaus grupės aktyvumo lygis Lietuvoje siekė net 91,4 proc., kai visų 15 metų ir vyresnių gyventojų – 63,1 proc.

Todėl mažėjant būtent šios grupės daliai, poveikis darbo rinkai tampa gerokai didesnis, nei galima būtų spręsti vien iš bendro gyventojų skaičiaus.

O prognozė ateičiai dar iškalbingesnė

Europos Komisijos prognozės rodo, kad ilgainiui 25–54 metų gyventojų dalis Lietuvoje gali nukristi žemiau 40 procentų.

Tuo pat metu 65 metų ir vyresnių žmonių dalis didės.

Tai sukuria vadinamąją demografinę žirklių situaciją.

Vienoje pusėje – mažiau žmonių, kurie aktyviai dirba, gauna atlyginimus ir moka mokesčius bei socialinio draudimo įmokas.

Kitoje – daugiau žmonių, kuriems mokamos pensijos ir kuriems reikia daugiau viešųjų paslaugų.

Būtent šis santykis ateityje taps vienu svarbiausių Lietuvos ekonomikos išbandymų.

Ar tai reiškia, kad lietuviams iš tiesų sumažins algas?

Čia būtina labai svarbi pataisa.

Ne. Nėra prognozuojama, kad konkretaus žmogaus atlyginimas artimiausiu metu automatiškai bus sumažintas dėl visuomenės senėjimo.

Kalbama apie bendrą ekonomikos potencialą ir pajamų augimo tempą.

Mažėjant darbuotojų skaičiui, ekonomikai tampa sunkiau didinti bendrą sukuriamos produkcijos ir paslaugų kiekį. Jeigu produktyvumas neaugs pakankamai sparčiai, lėčiau gali augti ir bendras darbo užmokesčio fondas.

Kitaip tariant, žmogus, šiandien gaunantis 1500 eurų atlyginimą, neturėtų suprasti šios prognozės taip, kad dėl demografijos jam netrukus bus pradėta mokėti, pavyzdžiui, 1300 eurų.

Didžiausia rizika yra kita – ateityje pajamos gali augti lėčiau, nei augtų esant palankesnei demografinei situacijai.

Ir būtent tai ilgainiui persiduoda pensijų sistemai.

Pensijų klausimas dar jautresnis

Lietuvos pensijų sistema stipriai priklauso nuo dirbančių žmonių mokamų socialinio draudimo įmokų ir valstybės finansinių galimybių.

Todėl labai svarbus santykis tarp dirbančiųjų ir pensijų gavėjų.

Jeigu dirbančiųjų mažėja, o pensinio amžiaus žmonių daugėja, vienam dirbančiajam tenkanti sistemos finansavimo našta didėja.

Tai nereiškia, kad pensijos bus tiesiog sumažintos.

Priešingai – artimiausiu laikotarpiu Lietuvoje kalbama apie tolesnį pensijų didėjimą, o 2027 metų pensijų indeksavimui jau skelbiamos augimo prognozės. Todėl teiginys, kad „netrukus pensijos ims mažėti“, būtų pernelyg supaprastintas.

Tikrasis klausimas – ar ilgalaikėje perspektyvoje pensijų augimas galės išlikti pakankamai spartus, kai vienam pensijos gavėjui teks vis mažiau dirbančių žmonių.

Dar vienas skaičius gali nustebinti

Jeigu skirtingų amžiaus grupių aktyvumo lygis liktų panašus į dabartinį, Lietuvos banko vertinimu, bendras Lietuvos gyventojų aktyvumo lygis per artimiausius 25 metus galėtų sumažėti maždaug dešimtadaliu.

2025 metais jis siekė 63,1 proc.

2050 metais galėtų būti apie 56,8 proc.

Tokie pokyčiai paveiktų ne vien darbo rinką.

Mažėtų potencialus dirbančių žmonių skaičius, dirbtų valandų kiekis, darbo užmokesčio fondas, valstybės surenkami mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.

O būtent iš šių pinigų finansuojama didelė dalis viešųjų paslaugų bei socialinės apsaugos.

Tačiau yra vienas dalykas, galintis smarkiai pakeisti prognozę

Demografija nėra vienintelis ekonomikos augimą lemiantis veiksnys.

Jeigu vienas darbuotojas per tą patį laiką ateityje sukurs gerokai daugiau vertės, mažesnis darbuotojų skaičius nebūtinai reikš mažesnę ekonomiką.

Paprastas pavyzdys.

Jeigu 100 darbuotojų šiandien sukuria tam tikrą produkcijos kiekį, o po keliolikos metų dėl automatizacijos, geresnės įrangos ir efektyvesnių procesų tokį patį kiekį gali sukurti 70 darbuotojų, demografinio nuosmukio poveikis tampa gerokai mažesnis.

Todėl produktyvumas Lietuvai tampa kritiškai svarbus.

Ir čia Lietuva turi netikėtą kozirį

Lietuvos įmonės gana sparčiai pradėjo naudoti naujas technologijas.

2025 metais dirbtinio intelekto technologijas naudojo apie 21,3 proc. Lietuvos įmonių.

Dar 2024 metais tokių buvo tik 8,8 procento.

Tai labai spartus šuolis.

Lietuva pagal šį rodiklį jau šiek tiek viršijo maždaug 20 proc. siekusį Europos Sąjungos vidurkį.

Tačiau vien nusipirkti naują programą ar įdiegti dirbtinio intelekto sistemą neužtenka.

Didžiausias efektas atsiranda tuomet, kai technologijos realiai pakeičia įmonių veiklą – automatizuojami pasikartojantys procesai, efektyviau naudojami duomenys ir vienas darbuotojas gali atlikti daugiau aukštesnės vertės darbo.

Darbuotojų trūkumą jau kompensuoja atvykstantys užsieniečiai

Lietuva dalį demografinio spaudimo jau sumažino imigracija.

Darbuotojų iš užsienio ypač reikėjo transporto, statybos ir pramonės sektoriuose.

Tačiau ir migracija nėra stebuklingas sprendimas.

Norint ilgalaikio rezultato, reikia žmonių, kurie Lietuvoje ne tik trumpai padirbtų, bet ir integruotųsi į ekonomiką, mokėtų mokesčius bei kurtų didesnę pridėtinę vertę.

Todėl ateities migracijos politika bus glaudžiai susijusi ir su pensijų sistemos tvarumu.

Vis svarbesni taps ir vyresni darbuotojai

Dar viena neišnaudota galimybė – žmonės, sulaukę 50 ar 60 metų.

Visuomenei senstant, jų dalis darbo rinkoje natūraliai didės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija akcentuoja, kad daugybė vyresnio amžiaus žmonių gali ir nori dirbti ilgiau, jeigu tam sudaromos tinkamos sąlygos.

Jų išlaikymas darbo rinkoje reiškia ne tik papildomus darbuotojus.

Tai taip pat leidžia išsaugoti dešimtmečiais sukauptas profesines žinias.

Šiuo metu darbdaviams, įdarbinantiems tam tikrus Užimtumo tarnybos siunčiamus vyresnius bedarbius, gali būti mokama darbo užmokesčio subsidija. Taikomos ir profesinio mokymo bei persikvalifikavimo priemonės.

2027 metais numatytas ir naujas projektas, orientuotas į 55 metų ir vyresnių darbingo amžiaus žmonių užimtumo skatinimą.

Taigi – ar tikrai mažės algos ir pensijos?

Būtent čia slypi svarbiausia visos istorijos detalė.

Šiuo metu nėra prognozės, kad artimiausiu metu lietuviams nominaliai bus pradėtos mažinti algos ar senatvės pensijos.

Perspėjimas yra apie ilgalaikę tendenciją.

Jeigu Lietuvoje ir visoje Europoje mažės darbingo amžiaus žmonių, o produktyvumas neaugs pakankamai sparčiai, ekonomikos ir gyventojų pajamų augimas gali lėtėti. Kartu didės spaudimas pensijų sistemai, nes mažesniam dirbančiųjų skaičiui teks finansuoti didesnį pensijų gavėjų skaičių.

Todėl tikrasis klausimas yra ne tai, ar rytoj sumažės pensija.

Kur kas svarbiau – ar po 10, 20 ar 30 metų Lietuvos ekonomika sugebės su mažesniu darbuotojų skaičiumi sukurti tiek vertės, kad atlyginimai ir pensijos galėtų toliau sparčiai augti.

Būtent nuo produktyvumo, technologijų, užimtumo, migracijos ir gebėjimo išlaikyti žmones darbo rinkoje gali priklausyti atsakymas į šį klausimą.