Tomas L.
„Atkurti diplomatinius santykius [su Kinija] yra geras tikslas, jeigu dėl to mes nedarome kažkokių nuolaidų, dėl kurių mums patiems skauda“, – laidoje „Elta savaitė“ savo įžvalgomis dalijosi socialdemokratas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Ruslanas Baranovas.
Patenka į akląją zoną
Neseniai žvalgybos institucijų pristatytoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, kurioje išdėstytos pagrindinės grėsmės Lietuvai, aiškiausiai įvardijamos trys valstybės – Rusija, Baltarusija ir Kinija.
Nepaisant to, jau kurį laiką tarp valdančiųjų netyla kalbos, kad reikėtų atnaujinti diplomatinius santykius su Pekinu. Apie tai aktyviai šneka socialdemokratai, premjerė Inga Ruginienė.
„Čia tikrai nėra disonanso, tiesiog mes kalbame šiek tiek skirtingus dalykus. Mūsų Vyriausybė siekia ir Gintauto Palucko siekė to, ką aš, tiesą sakant, pats savo ranka esu įrašęs į partijos programą, kai mes turėjome diskusiją prieš rinkimus apie tai, kaip čia mums reikėtų elgtis, yra to diplomatinio rango atstovavimo atkūrimas. Šiandien Vilniuje nėra nė vieno Pekino diplomato, tai tikslas turbūt būtų turėti Pekino ambasadorių čia ir mums turėti ambasadorių Pekine.
Nes tai yra normali praktika ir iš tikrųjų niekam nėra gerai, mano nuomone, nei mums tai yra gerai, kad mes nematome iš dalies ir kas ten vyksta, neturime čia kanalo, neturime iki tokių paprastų dalykų, kaip konsulinės paslaugos žmonėms. Dabar žmonės, kurie sugalvoja, kad nori pamatyti Didžiąją kinų sieną, turi važiuoti į Rygą gauti vizą. Nei tai gerai net tam pačiam Taivanui, nes tai tarytum parodo, tai yra toks ženklas, Lietuva vienintelė iš visų NATO šalių neturi ambasadoriaus iš Pekino, ir tai nėra tai, kas turbūt vilioja kitas šalis. Bet kad Kinija yra grėsmė, tai ji yra grėsmė, ne ta pačia prasme kaip Rusija ir Baltarusija, ne ta karine prasme, bet tokia pasaulio tvarkos, tarptautinių santykių prasme“, – aiškino R. Baranovas.
Jis tvirtino, kad į diplomatinių santykių atkūrimą nereikėtų žiūrėti kaip į šiltinimą.
„Tai yra bazė tokia, kuri yra normalus dalykas. Tai niekas nesako, kad mes atkūrę tą ambasadą, važiuosime į Pekiną, statysime čia kažkokius kinų objektus, atsiversime Kinijai ar dar kažką su tuo darysime. Tose saugumo ataskaitose Kinija kaip grėsmė minima mažiausiai ketverius metus ir visi čia viską apie tai supranta. Bet turbūt mes turime ir tam tikrą šansą, sakyčiau, tai pasiekti su minimaliomis nuolaidomis, tai yra mūsų pirmininkavimas Europos Sąjungai. Kinija irgi yra susidomėjusi turėti diplomatus šalyje, kuri pirmininkauja Europos Sąjungai, nes kitaip ji turi tokią akląją zoną, dėl kurios šiaip paprastomis dienomis gal jai ne taip skauda, bet 2027 metų pirmą pusmetį tai jai skaudės daug labiau, kai tu neturi tiesiog žmonių, kurie tai gali stebėti“, – tvirtino R. Baranovas.
Todėl jis tvirtino, kad šie metai ir yra tas galimybių langas atkurti diplomatinius santykius su Kinija taip, kad Lietuvai būtų kuo palankiau.
„Šiaip ir partijoje turbūt esu vienas iš tų šalčiausiai žiūrinčių į Kiniją žmonių, bet atstatyti diplomatinius santykius yra geras tikslas, jeigu dėl to mes nedarome kažkokių nuolaidų, dėl kurių mums patiems skauda“, – kalbėjo socialdemokratas.
Planas yra ant stalo
Nors R. Baranovas prisipažino, kad į Kiniją žiūri šaltai, tačiau į bendradarbiavimą su Taivanu yra aktyviai įsitraukęs, neseniai ten viešėjo. Ar ir jis pritaria tarp valdančiųjų vyraujančiai nuomonei, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas Lietuvoje nepateisino keltų lūkesčių?
„Atidarant atstovybę padaryta tikrai nemažai tų klaidų, bet viena klaida, kurią retai kas pamini, bet aš pradėjau minėti, išgirdau keletą kitų žmonių, tos prižadėtos aukso upės ir lustų, puslaidininkių gamyklos, tai yra visiškai pasakų sritis. Yra tam tikra ekonominė realybė. Lietuva yra maža šalis ir tikėtis, kad čia taivaniečiai atidarys kažkokią naujausių lustų gamyklą, tai visą laiką buvo nesąmonė. Tai labai gaila, kad mūsų pareigūnai ir Seimo nariai praeitoje kadencijoje, šiek tiek ir patys taivaniečiai, neslėpkime to, prikalbėjo tokių dalykų ir sukėlė tokius lūkesčius, kurie yra nerealūs.
Tačiau kalbant dabar apie tai, kas mūsų toliau laukia su tais santykiais, yra realių galimybių, ką mes galime daugiau pasiekti, jei dirbsime toliau, ir yra tam tikrų vietų, kur yra Lietuva padėjusi tam tikrus, kaip čia pavadinti, auksinius kiaušinius. Ar iš jų kažkas išsiris, čia jau, taip sakant, verslo ir technologijų ateities klausimas, čia ar kalbėtume apie lazerius, ar apie kitus dalykus“, – kalbėjo Seimo narys.
Viešai jau neslepiama, kad iš tos Taivaniečių atstovybės norisi daugiau naudos išpešti, galima suprasti, kad užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra įsitraukęs į šitą procesą, būtent paspausti Taivaną kažkaip konkrečiau įsipareigoti dėl investicijų, gal kažkokį susitarimą pasirašyti, kad Lietuva turėtų apčiuopiamos naudos.
„Tai yra planas, jis nėra pasirašytas, sakykime taip, jis yra ant stalo. Jis ten yra jau kurį laiką ir jis paskutiniu metu nelabai judėjo į priekį. Kai lankiausi Taivane dabar neseniai, kai lankiausi vasarą, aš visiškai atvirai jiems sakiau ir per susitikimus, ir žiniasklaidoje, jog kai jūs pradėjote ir mes, Lietuva, pradėjome šitą bendradarbiavimo naują etapą, mes norėjome, kad tai būtų sėkmės istorija, kad mes galėtume reklamuoti kitiems, jog pažiūrėkite, Lietuva su Taivanu atliko tam tikrus veiksmus, atidarė atstovybę ir kaip viskas gerai. Ir aš jiems sakau, ar jau yra ta sėkmės istorija. Dar ne, renkuosi sąmoningai tokią diplomatinę galbūt formą, kad dar ne. Ir tą spaudimą reikia turėti.
Be abejo, taivaniečių interesas nėra Lietuvoje žiauriai daug investuoti, ypač kai mes jau padarėme savo veiksmus, kuriuos mes galėjome padaryti. Tai dabar reikia juos spausti ir aš pats tai darau. Ir tikiu, kad ministerija dirbs su jais, ir yra tas planas, aš esu jį matęs, jis gana konkretus, ir aš manau, kad mes pamatysime, tikiuosi, kad šiemet tai tikrai, kad pamatysime jo kažkokį pasirašymą. Iki to laiko, kiek man yra žinoma, taip pat turėsime keletą gerų naujienų iš šio bendradarbiavimo. Tai, kaip aš ir sakiau, buvo padaryta daug klaidų, bet taisyti klaidas darant kitas klaidas nebūtų gera idėja“, – dėstė R. Baranovas.
Pavadinimo keitimas – lyg sutartinių šokis
Premjerė I. Ruginienė klaida vadina ir Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir tvirtino nematanti jokių problemų jį pakeisti į Taipėjaus.
R. Baranovas atvirai pripažino, kad tokiai nuomonei nepritaria, nes toks sprendimas niekam nebūtų naudingas.
„Vienas dalykas, mes tikrai nepažeidėme jokių savo įsipareigojimų Kinijai, ta atstovybė nėra ambasada, nepažeidėme vienos Kinijos politikos, mes nepripažįstame Taivano kaip nepriklausomos valstybės, Taivanas ir pats nesiekia paskelbti kažkokios dabar nepriklausomybės nuo Kinijos. Tai mes nieko nepažeidėme ir ji net nesivadina Taivano, ji vadinasi Taivaniečių. Todėl nesutinku, kad tai yra klaida ir ta prasme, kad mes kažką pažeidėme, užsirovėme. Bet ir taktine prasme, dabar sakyti, kad tai klaida, nematau, ką iš to laimime“, – aiškino Seimo narys.
Kas nutiktų, jei būtų nuspręsta pasirinkti kelią, kuriuo tarsi ir nori eiti premjerė, kurio tikslas Taivaniečių atstovybę pervadinti į Taipėjaus?
„Čia vis tiek yra tie santykiai, kaip sakoma, tango šoka dviese, bet čia net daugiau yra šokėjų, čia jau beveik sutartinių šokis. Tai Kinija nebus patenkinta, panašu, kad ji norėtų, kad tos atstovybės neliktų išvis, Taivanas taip pat nebus labai patenkintas, kad mes žingsniuojame atgal, mūsų partneriai JAV taip pat nebus labai patenkinti, kad mes nusileidžiame Kinijai ir galų gale niekas neliks patenkintas“, – galimą scenarijų įvardijo R. Baranovas.
Tačiau jei Taivanui Lietuva daro spaudimą pervadinti atstovybę Taipėjaus vardu, galbūt Kinija gali būti patenkinta ta prasme, kad Taivanas apskritai nuspręs uždaryti atstovybę.
„Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė gana atvirai išsakė, kad kinų reikalavimas yra, kad tos atstovybės apskritai čia nebūtų jokiu pavadinimu ir kad mes turbūt pamirštame, kur žemėlapyje yra ta Taivano sala. Kinijos toks maksimalus yra reikalavimas. Mes pamatysime, gal nelabai galiu plėstis, bet vyksta derybos ir pokalbiai Estijoje dėl Taivano atstovybės atidarymo, koks ten bus pavadinimas šiai dienai aš negaliu pasakyti, tačiau bet kokiu atveju bus įdomu pamatyti. Jei ji bus Taipėjaus, kaip Kinija reaguos, jei ji bus kitokiu kažkokiu pavadinimu, kaip Kinija reaguos, tai mums, atrodo, irgi duos daug atsakymų“, – teigė R. Baranovas.
