Atskleidžiamos naujos detalės milijoninio kyšininkavimo skandale. Į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį pateko Seimo nariai Saulius Skvernelis bei Kazys Starkevičius. Aplinkybės kelia daug klausimų apie politinės korupcijos mastą ir galimą poveikį aukščiausiems šalies politikos sluoksniams. Kas jų laukia, kaip toliau viskas klostysis?
Plačiau apie tai, kas tai per skandalas bei kas laukia S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratyje – Seimo nariai Skvernelis ir Starkevičius
Gerbiama Rima, du politikos politikos grandai atsidūrė STT akiratyje dėl milijoninio Valstybinės augalininkystės tarnybos kyšininkavimo skandalo. Ką rodo toks didžiulis bylos mastas ir faktas, kad į šią bylą yra vienaip ar kitaip įsitraukę ir politikai?
R. Urbonaitė: Na, vienas dalykas yra pats kriminalas savaime. Prisipažinsiu, kai ši istorija paaiškėjo, sau išskyriau du svarbius punktus. Pirmiausia, tai, kad turime Valstybinę augalininkystės tarnybą. Tai reiškia, kad viešajame sektoriuje iš esmės turėjome skylę korupcijai. Tai rodo, kad turėjome nesužiūrėtą ir nesutvarkytą tam tikrą valstybinį darinį, kuriame, matyt, apskritai trūko antikorupcinės politikos. Pamatėme tam tikrą nišą, kuria kažkas labai sėkmingai pasinaudojo.
Antras punktas, kuris man tuo metu pasirodė svarbus, yra tai, kad figūravo viena Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė, kuri buvo deleguota į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Matėme, kad iš VRK ji greitai pasitraukė, bet taip pat matome, kad tai buvo su partija labai stipriai susijusi narė. Šis momentas užfiksavo, kad demokratams tai yra nemaloni žinia, tačiau tai, kad ši nemaloni žinia gali išvirsti į tokias kratas, turbūt niekas negalėjo susapnuoti. Patarėjų problemos savaime nereiškia, kad pagrindiniai partijos žmonės būtinai atsidurs tyrimo lauke.
Noriu pabrėžti, jog visi tie rasti sprogmenys ir kiti dalykai, kaip suprantame, tikėtina, nėra tiesiogiai susiję su politikais, bet rasti per kratas tam tikrų asmenų namuose. Tie asmenys yra labai rimtai susiję su kriminaliniu pasauliu, ir net platesniu kriminalu nei tik ši istorija, į tai taip pat atkreipčiau dėmesį. Aišku, bendras kontekstas, švelniai tariant, nėra geras, bet, kaip bebūtų, nekaltumo prezumpcija egzistuoja.
Visgi žinome, kad kalbant apie politiką, žmonės nededa faktų į vakuumą. Žmonės bando ieškoti loginių paaiškinimų, bando ieškoti ryšių, ir tai yra natūralu. Kai koks nors politikas atsisako duoti parodymus, o iš esmės – atsisako bendradarbiauti, nors prieš parą sakė, kad bendradarbiaus, klausimų kyla.
Kiekvienas tai perleidžia per save ir galvoja: „Jeigu aš būčiau nekaltas, tai juk plėšyčiausi marškinius ir norėčiau tai įrodyti pareigūnams“ – čia jau matome rimtesnius ateinančius dalykus. Reikia pripažinti, kad nenuoseklumas komunikacijoje, kuri iš pradžių buvo lyg pagal vadovėlį, staiga sugriuvo.
Yra ir kita problema – mes kalbame apie galimą politinę korupciją. Jeigu tai būtų asmeninio gyvenimo bylos, kurių gali pasitaikyti kiekvienam, būtų vienaip, bet kai kalbame apie partijas ir politinės korupcijos kontekstą, viskas tampa gerokai rimčiau. Dėl to nemažai klausimų turės ne tik teisėsauga, bet ir mes, kaip valstybės piliečiai. Tai liečia ir konservatorius, nes kalba sukasi apie tai, kaip žmonės elgiasi būdami politikais ir kaip jie žiūri į politikos skaidrumą.
Politinis poveikis ir įtaka
Kaip vertinate tai, ką matote dabar? STT patikrinimai išaugo į tokį lygį, kad net du dideli politikai – Saulius Skvernelis bei Kazys Starkevičius – pateko į akiratį. Kas čia vyksta?
L. Kontrimas: Aš netgi bijau pagalvoti, kiek dar yra tokių vietų, kurių durys yra pravertos bet kokiai galimai korupcijai, įtraukiant ne tik paprastus žmones, bet galbūt net įvairaus rango politikus. Tai yra vienas didelis klaustukas.
Žinote, ką mes dabar matome? Jeigu ne tų dviejų politikų pavardžių paminėjimas, mes greičiausiai net nebūtume labai susidomėję, nors korupcijos mastai yra didžiuliai. Todėl mano pirmas klausimas yra toks: ar mes esame tikri, kad tokia, atrodytų, tolima ir visiškai nežinoma įstaiga staiga tampa tokia reikšminga? Ar esame tikri, kad kitos valstybinės institucijos yra tinkamai kontroliuojamos?
Pavyzdžiui, pati STT prevencinė veikla – kiek ji vyksta? Juk jos funkcija nėra tik gaudyti nusikaltėlius. Mano nuomone, dar svarbiau turėtų būti stebėti, kur yra tos landos, per kurias galima pralįsti.
Tačiau šią savaitę išgirdome vieną formuluotę, kuri net drąsiausiems komentatoriams kol kas nebuvo nuslydusi nuo liežuvio, nors sukosi galvoje – tai yra „politinis poveikis“ arba „palankumas“, o tai yra įdomu, nes aš pats rašiau disertaciją apie įtakos grupių veikimą ir galimybę prieiti prie nebūtinai pagrindinių, bet svarbių politikų, kurie, pavyzdžiui, valdo biudžetą.
Matau nuoseklumą, kad vis dėlto teisinga manyti, jog partijos nebeieško narių aktyviai – žmonės ateina srautais, nes jų trūksta, priimame bet ką. Kokia dabar partijose yra indikacija? Dvigubai keista, kad Saulius Skvernelis, pats būdamas iš teisėsaugos sistemos, tai praleido pro akis. Moteris, kuri minima, juk ne dabar išėjo į viešumą.
Esu Tomas L., nuolatinių tekstų bei straipsnių autorius, kuris semiasi įkvėpimo iš kasdienės gyvenimo patirties ir įvairiausių srities temų. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir nenutrūktai skatinantis galvoti bei mokytis naujo. Tikiuosi, kad Jums patinka mano publikuojami straipsniai ir galėsime Jums jų pasiūlyti vis daugiau. Svarbuzinoti.lt – Vyr. redaktorius Tomas.