Lietuvos oro erdvę kirtęs sprogmenų turėjęs dronas, pavėluotas perspėjimas gyventojams ir NATO naikintuvai, kurie objekto nesunaikino. Po pavojingo incidento krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atskleidė aplinkybes, keliančias rimtų klausimų dėl šalies oro gynybos. Tačiau labiausiai nustebino jo papasakota kita istorija – kariuomenė anksčiau buvo atsidūrusi situacijoje, kai vos nesunaikino civilinio orlaivio, kuriuo skrido parašiutininkai.
Spalio 18-osios rytą dalyje Lietuvos paskelbtas oro pavojus sukėlė nerimą gyventojams. Netrukus paaiškėjo, kad šalies oro erdvę kirto iš Lenkijos pusės atskridęs bepilotis orlaivis.
Vėliau jo nuolaužos rastos Pasvalio rajone. Patvirtinta, kad dronas turėjo sprogmenų, o jo nuolaužos apgadino keliu važiavusį automobilį.
Laimei, automobiliu važiavę žmonės nenukentėjo. Tačiau incidentas atskleidė problemas, kurias dabar teks spręsti Lietuvos kariuomenei ir NATO sąjungininkams.
Dronas skrido virš Lietuvos, tačiau pavojaus signalas nuskambėjo gerokai vėliau
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paaiškino, kad situacija buvo neįprasta.
Bepilotis orlaivis į Lietuvos oro erdvę pateko ne iš Baltarusijos ar Kaliningrado srities, o iš NATO sąjungininkės Lenkijos teritorijos.
Tai apsunkino pirminį grėsmės vertinimą.
Radarai fiksavo skrendantį objektą, tačiau iš pradžių nebuvo aišku, kad jis kelia pavojų. Situaciją komplikavo ir prastos oro sąlygos – rūkas bei ribotas matomumas.
Pasak ministro, institucijos pradėjo aktyviau reaguoti tada, kai gyventojai pranešė girdintys dronui būdingą garsą.
Tik sujungus skirtingų institucijų turimus duomenis buvo įvertinta, kad oro erdvėje gali būti pavojingas objektas.
Dėl šios priežasties kilo klausimas, kodėl perspėjimas gyventojams buvo paskelbtas praėjus nemažai laiko nuo objekto užfiksavimo.
Naikintuvų pilotai turėjo leidimą, tačiau raketos nepaleido
Tai viena svarbiausių incidento aplinkybių.
Ministras patvirtino, kad į orą pakelti NATO naikintuvai turėjo leidimą sunaikinti pavojingą objektą.
Tačiau pilotai jo vizualiai nematė.
Dėl rūko ir debesuotumo jie negalėjo patikimai nustatyti, kas iš tiesų skrenda Lietuvos oro erdve.
Taikos metu tokia aplinkybė itin svarbi, nes radarų užfiksuota žymė nebūtinai reiškia priešišką karinį objektą.
Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad sprendimą panaudoti ginklą priimantis karys turi įvertinti ir galimas pasekmes civiliams.
Todėl naikintuvų pilotai nusprendė objekto nenaikinti.
Ministras atskleidė kitą incidentą: kariuomenė vos nenumušė parašiutininkų lėktuvo
Dar daugiau dėmesio sulaukė R. Kauno papasakotas ankstesnis atvejis.
Ministro teigimu, Lietuvos oro erdvėje buvo užfiksuotas civilinis orlaivis, skridęs draudžiamoje zonoje ir nepalaikęs ryšio su skrydžių vadovais.
Situacija buvo tokia rimta, kad kariuomenė svarstė galimybę orlaivį sunaikinti.
Tačiau paskutinę akimirką tokio sprendimo nepriėmė.
Vėliau paaiškėjo, kad lėktuvu skrido parašiutininkai.
Šis pavyzdys, pasak ministro, atskleidžia sudėtingą dilemą, su kuria susiduria oro gynybos pajėgos.
Viena vertus, kariuomenė privalo greitai reaguoti į galimas grėsmes. Kita vertus, klaidingai atpažinus objektą, sprendimas jį sunaikinti gali sukelti tragediją.
Būtent todėl kariuomenė negali kiekvieno neatpažinto orlaivio automatiškai laikyti priešišku taikiniu.
Pavojingas radinys Pasvalio rajone: nukentėjo automobilis
Spalio 18 dienos incidentas baigėsi Pasvalio rajone, Juodžionių kaime.
Čia rastos nukritusio bepiločio orlaivio nuolaužos.
Vėliau patvirtinta, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir turėjo sprogmenų.
Nukritusios nuolaužos apgadino tuo metu keliu važiavusį automobilį, tačiau jame buvę žmonės liko sveiki.
Ši aplinkybė parodė, kokių pavojingų pasekmių gali turėti net ir neplanuotai į šalies oro erdvę patekęs karinis bepilotis orlaivis.
Institucijos aiškinasi jo skrydžio aplinkybes ir priežastis, dėl kurių jis pateko į Lietuvos teritoriją.
Lietuva kreipiasi į NATO: gali keistis viena svarbiausių taisyklių
Po incidento Lietuvos Vyriausybė ėmėsi veiksmų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareikalavo pradėti konsultacijas su NATO dėl galimybės keisti oro erdvės apsaugos procedūras.
Svarstoma, ar tam tikromis aplinkybėmis pavojingą objektą būtų galima sunaikinti ir neturint tiesioginio vizualinio kontakto.
Tokia galimybė leistų greičiau reaguoti į radarais užfiksuotus įtartinus objektus, tačiau kartu iškeltų papildomų klausimų dėl civilių saugumo.
Todėl sprendimas nėra paprastas.
R. Kaunas patvirtino, kad konsultacijos su NATO jau vyksta, o panašius procedūrinius klausimus sprendžia ir Lenkija.
Kol kas nauja tvarka nėra patvirtinta.
Ministras pranešė apie naujus radarus: ar Lietuva pagaliau matys daugiau?
Krašto apsaugos ministras taip pat pranešė apie svarbų Lietuvos oro gynybos stiprinimo žingsnį.
Šalis gavo TPS-77 tipo radarus, kuriuos kariuomenė integruoja į turimą stebėjimo sistemą.
Šie radarai turėtų pagerinti galimybes stebėti oro erdvę ir anksčiau aptikti galimus pavojus.
Įdomu tai, kad įranga buvo užsakyta dar 2022 metais, o jos teko laukti maždaug ketverius metus.
Ministras pabrėžė, kad šiuolaikinės karinės įrangos įsigijimas yra ilgas procesas. Dalis šiandien užsakytų sistemų Lietuvą pasieks tik po vienų ar kelerių metų.
Todėl Krašto apsaugos ministerija siekia spartinti viešuosius pirkimus ir mažinti biurokratines kliūtis.
R. Kauno teigimu, siūlomos įstatymų pataisos kai kurias pirkimų procedūras galėtų sutrumpinti net trimis mėnesiais.
Didžiausias klausimas – ar kitą kartą Lietuva spės sureaguoti?
Spalio 18-osios incidentas baigėsi be žmonių aukų, tačiau paliko nemažai neatsakytų klausimų.
Kodėl pavojingas objektas nebuvo atpažintas anksčiau? Ar gyventojai galėjo būti perspėti greičiau? Kaip užtikrinti, kad panašioje situacijoje kariuomenė turėtų pakankamai informacijos saugiam sprendimui priimti?
Atsakymų į šiuos klausimus dabar ieško Lietuvos institucijos ir NATO sąjungininkai.
Krašto apsaugos ministras tikina, kad artimiausiais metais šalies oro gynybos pajėgumai turėtų gerokai sustiprėti.
Tačiau dabartinis incidentas parodė, kad vien modernių radarų nepakanka – būtinos ir aiškios reagavimo procedūros, greitas institucijų bendradarbiavimas bei savalaikis gyventojų perspėjimas.




