Aidas Užkuraitis
Ukrainos atstatymas vis dažniau tampa ne vien valstybių ir tarptautinių organizacijų klausimu. Lietuva nori, kad į šį procesą aktyviau įsitrauktų ir šalies verslas – nuo statybų bei infrastruktūros įmonių iki energetikos, logistikos, gamybos ir technologijų bendrovių.
Rugsėjo 18-ąją Užsienio reikalų ministerijoje aptarti konkretūs žingsniai, kuriais Lietuvos įmonėms ketinama palengvinti kelią į Ukrainos atstatymo ir kitus tarptautinius projektus.
Ir kalbama jau ne vien apie ateities planus.
Sukurta Lietuvos verslo partnerysčių programa, įmonėms pradėtos teikti tikslinės konsultacijos, o Ukrainos atstatymo ir atsigavimo partnerystėms Lietuva šiemet yra numačiusi milijoninį finansavimą.
Lietuvos įmonėms žadamas „vienas langelis“
Verslui, norinčiam dalyvauti dideliuose tarptautiniuose projektuose, viena didžiausių problemų dažnai būna ne idėjų trūkumas.
Sudėtingiau suprasti, kur ieškoti finansavimo, kokios programos veikia, su kuo Ukrainoje bendradarbiauti ir kaip patekti į tarptautinius projektus.
Būtent čia Lietuva bando pakeisti sistemą.
Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad informacija verslui jau teikiama vadinamuoju „vieno langelio“ principu.
Įmonėms, turinčioms konkrečių plėtros planų, numatytos tikslinės konsultacijos ir praktinė pagalba.
Tai reiškia, kad valstybės institucijos nori ne tik pasakyti verslui „dalyvaukite“, bet ir padėti surasti realias galimybes.
Įdomiausia dalis – kokių įmonių gali prireikti
Ukrainos atstatymas yra milžiniškas ir ilgalaikis procesas.
Lietuvos programose jau išskiriamos sritys, kuriose mūsų šalies įmonės galėtų turėti ką pasiūlyti.
Tarp jų – energetika, infrastruktūra, skaitmenizacija, inovacijos, gamyba ir logistika.
Tai reiškia, kad galimybės nebūtinai apsiribos didžiausiomis statybų bendrovėmis.
Potencialiai aktualūs gali būti įvairiausi sprendimai – nuo energetikos ir transporto infrastruktūros iki skaitmeninių sistemų, gamybos ar kitų civiliniam atsigavimui reikalingų paslaugų.
Vien verslo partnerystėms – 1 mln. eurų
Dar vasarą Lietuva paskelbė apie planą skirti 7 mln. eurų naujoms Ukrainos atstatymo ir atsigavimo partnerystėms.
Iš šios sumos 1 mln. eurų numatytas Lietuvos ir Ukrainos verslo partnerystėms.
Programos idėja – padėti abiejų šalių įmonėms pereiti nuo paprasto kontakto ar idėjos prie realaus bendro projekto.
Tai svarbus skirtumas.
Lietuvos verslui dalyvauti Ukrainos atstatyme gali būti gerokai paprasčiau turint vietinį partnerį, kuris pažįsta rinką, jos poreikius ir veikimo sąlygas.
Laukti karo pabaigos nenorima
Ukrainos atstatymas kartais įsivaizduojamas kaip procesas, kuris prasidės tik pasibaigus karui.
Lietuvos institucijų pozicija kitokia.
Dalis infrastruktūros, energetikos, transporto, mokyklų ir kitų objektų atkūrimo reikalinga jau dabar, todėl kai kurios programos vykdomos nelaukiant karo pabaigos.
Pavyzdžiui, Lietuva šiemet paskelbė apie 1 mln. eurų įnašą į Ukrainos transporto paramos fondą, skirtą skubiems transporto ir logistikos projektams.
Tai kartu parodo, kokio masto ir įvairovės gali būti būsimi darbai.
Lietuvos verslas jau rodo susidomėjimą
Tai nėra vien valstybės institucijų iniciatyva.
Dar balandį Užsienio reikalų ministerijoje surengtame renginyje su dalyvavimo Ukrainos atstatyme galimybėmis buvo supažindinta apie 100 Lietuvos įmonių atstovų.
Tai rodo, kad verslas galimybes stebi jau dabar.
Tačiau norint realiai konkuruoti dėl projektų reikės ne vien noro.
Svarbūs bus finansavimo mechanizmai, vietiniai partneriai, draudimas, projektų rizikos vertinimas ir gebėjimas konkuruoti su kitų Europos valstybių bendrovėmis.
Atsiveria ir gerokai platesnė rinka
Lietuvos planas neapsiriboja Ukraina.
Kita svarbi kryptis – Europos Sąjungos iniciatyva „Global Gateway“.
Ji skirta investicijoms į infrastruktūrą, energetiką, skaitmenizaciją ir kitus projektus įvairiose pasaulio valstybėse.
Lietuva siekia, kad mūsų šalies bendrovės dažniau dalyvautų ir tokiuose projektuose.
Tai ypač aktualu mažesnei valstybei, kurios įmonėms savarankiškai patekti į tolimas ir sudėtingas rinkas gali būti sunku.
Dalyvavimas ES finansuojamuose projektuose gali tapti vienu iš būdų šią kliūtį sumažinti.
Tačiau tai nėra pažadas apie garantuotus užsakymus
Svarbu nepainioti dviejų dalykų.
Valstybė kuria programas, konsultavimo sistemą ir finansinius instrumentus, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos bendrovėms automatiškai bus atiduodami Ukrainos atstatymo kontraktai.
Dėl daugelio projektų teks konkuruoti.
Be to, Ukrainoje tebesitęsiantis karas reiškia papildomą riziką įmonėms, darbuotojams ir investicijoms.
Todėl vienas svarbiausių klausimų bus tai, kaip valstybės ir tarptautinės finansų institucijos sugebės sumažinti verslui tenkančią riziką.
Kova dėl būsimos rinkos iš esmės jau prasidėjo
Ukrainos atstatymas ateityje gali tapti vienu didžiausių infrastruktūros ir ekonomikos atkūrimo procesų Europoje.
Todėl Lietuvos sprendimą ruoštis jau dabar galima vertinti ir labai praktiškai.
Kai ateis laikas didžiausiems projektams, konkurencija dėl jų bus tarptautinė.
Lietuvos įmonėms tuomet bus svarbu jau turėti partnerių Ukrainoje, patirties, finansavimo kanalų ir įgyvendintų projektų.
Būtent todėl dabar vykstantys pokyčiai gali būti svarbesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio: Lietuva bando pasirūpinti, kad Ukrainos atstatymo metu mūsų šalies verslas būtų ne stebėtojas iš šalies, o vienas iš realiai projektuose dalyvaujančių partnerių.
