Tomas L.
2025 metų vasarį Lietuva, Latvija ir Estija ruošėsi vienam svarbiausių energetinių pokyčių per visą nepriklausomybės laikotarpį. Baltijos valstybės turėjo galutinai atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energetikos sistemos bei prisijungti prie kontinentinės Europos tinklo.
Pasirengimas buvo toks rimtas, kad kai kuriuose Latvijos miestuose iš anksto nuspręsta laikinai išjungti šviesoforus, paruošti elektros generatorius, papildomą transportą ir net vandens atsargas.
Daugpilyje – ypatingas pasirengimas
Daugpilio savivaldybė informavo, kad vasario 7 dieną nuo 22 valandos mieste bus išjungti visi šviesoforai.
Gyventojai ir vairuotojai buvo raginami būti itin atsargūs nereguliuojamose sankryžose bei prasčiau apšviestose miesto vietose.
Buvo perspėjama, kad galimi ir laikini gatvių apšvietimo sistemos sutrikimai.
Savivaldybės tarnybos ruošėsi įvairiems scenarijams, jeigu elektros tinklo pertvarkymo metu būtų kilę nenumatytų techninių problemų.
Rėzeknėje šviesoforai išjungti dar anksčiau
Panašių priemonių imtasi ir Rėzeknėje.
Miesto civilinės saugos komisija nusprendė šviesoforus išjungti nuo vasario 7-osios 20 valandos iki vasario 8-osios 17 valandos.
Vairuotojams priminta atidžiai stebėti kelio ženklus ir sankryžose elgtis itin atsargiai.
Tokios priemonės buvo pasirinktos kaip papildomas saugiklis vykstant itin sudėtingam energetikos sistemos pertvarkymui.
Paruošti generatoriai ir vandens atsargos
Daugpilio vandens tiekimo bendrovė taip pat ruošėsi galimiems elektros tiekimo sutrikimams.
Buvo parengti rezerviniai generatoriai, kurie turėjo padėti užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų sistemos veikimą.
Ypatingas dėmesys skirtas kritinės infrastruktūros objektams.
Taip pat buvo ruošiamos specialios vandens talpyklos. Jeigu centralizuotas vandens tiekimas būtų sutrikęs, jos galėjo būti pripildytos geriamojo vandens ir pristatytos gyventojams.
Gyventojams patarta atsargiau naudotis liftais
Pasirengimas apėmė ir daugiabučius namus.
Gyventojams namuose, kuriuose įrengti liftai, buvo rekomenduojama sinchronizacijos laikotarpiu jais naudotis kuo mažiau.
Priežastis paprasta – trumpalaikio elektros energijos tiekimo sutrikimo atveju žmonės galėtų likti įstrigę liftuose.
Šilumos tiekimo įmonės taip pat patikrino savo įrangą, sudarė avarinius planus ir paskyrė budinčius darbuotojus.
Net tramvajams paruoštas atsarginis planas
Daugpilyje buvo numatytas ir viešojo transporto scenarijus.
Jeigu dėl elektros tiekimo sutrikimų nebegalėtų važiuoti tramvajai, juos turėjo pakeisti papildomi autobusai.
Jelgavoje atsakingos institucijos taip pat parengė veiksmų planus, o esant poreikiui eismo reguliavimui svarbiausiose sankryžose buvo pasirengę padėti policijos bei Latvijos Krašto gvardijos pareigūnai.
Kodėl reikėjo tokių priemonių?
Baltijos valstybės iki tol dešimtmečius veikė elektros sistemoje, techniškai susietoje su Rusijos ir Baltarusijos tinklais.
Lietuva, Latvija ir Estija nusprendė šią priklausomybę galutinai nutraukti ir prisijungti prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos per Lenkiją.
Tai buvo ne tik techninis energetikos projektas.
Jis turėjo didžiulę politinę bei nacionalinio saugumo reikšmę, nes Baltijos valstybės įgijo galimybę savo elektros sistemas valdyti nepriklausomai nuo Maskvos kontroliuojamo tinklo.
Istorinis procesas baigėsi sėkmingai
Galiausiai didžiausių baimių scenarijus neišsipildė.
2025 metų vasario 9 dieną Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai sinchronizavo savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklu.
Nuo tos dienos trys Baltijos valstybės tapo visiškai nepriklausomos nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energetikos sistemų.
Europos Komisijos duomenimis, šiam strateginiam projektui per daugelį metų buvo skirta daugiau kaip 1,2 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos.
Baltijos elektros tinklų sinchronizacija tapo vienu didžiausių regiono energetinės nepriklausomybės projektų.
Tai buvo daugiau nei elektros tinklų pakeitimas
Gyventojams matomiausia pasirengimo dalis buvo išjungiami šviesoforai, generatoriai ir perspėjimai apie galimus elektros tiekimo sutrikimus.
Tačiau už viso to slypėjo gerokai svarbesnis tikslas.
Po daugelį metų trukusių darbų Lietuva, Latvija ir Estija galutinai nutraukė vieną paskutinių energetinių ryšių su Rusijos valdoma sistema.
Tai reiškė ne tik techninį elektros tinklų pokytį, bet ir dar vieną reikšmingą Baltijos valstybių žingsnį energetinės nepriklausomybės link.
