Aidas Užkuraitis
Kyjivo gyventojai prie oro pavojaus signalų buvo priversti priprasti jau seniai, tačiau pastarosios savaitės Ukrainos sostinėje atnešė kitokią realybę. Perspėjimai skamba vis dažniau, atakos persikelia ir į dienos metą, o Rusija pradėjo daug intensyviau naudoti naujos kartos reaktyvinius dronus.
Jie tapo rimtu išbandymu Ukrainos oro gynybai, kuri per daugiau nei ketverius karo metus išmoko gana efektyviai kovoti su ankstesniais, lėtesniais smogiamaisiais dronais.
Dabar situacija keičiasi.
Rugsėjo 9-osios rytą Rusija vėl atakavo Kyjivą. Vienas dronas pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį pastatą, kilo gaisras. Tai įvyko praėjus vos parai po vienos skaudžiausių pastarojo meto atakų prieš Ukrainos sostinę.
Ir būtent šiame fone ekspertai perspėja: Rusija bando išnaudoti laikotarpį, kai jos naujieji dronai jau pasiekė frontą, o Ukraina dar tik kuria efektyvesnę apsaugą nuo jų.
Kyjivo gyvenimą keičia beveik nuolatiniai pavojaus signalai
Dar visai neseniai didžiausios Rusijos oro atakos dažniausiai būdavo siejamos su naktimis.
Dabar Ukrainos sostinėje grėsmė tapo gerokai sunkiau prognozuojama.
Pastarosiomis savaitėmis oro pavojaus perspėjimai Kyjive kai kuriomis dienomis skelbiami daugiau nei dešimt kartų. Atakos vyksta ne tik naktį, bet ir dieną.
Tai pradeda veikti praktiškai visą miesto gyvenimą.
Paskelbus pavojų keičiasi viešojo transporto darbas, dalis įstaigų stabdo veiklą, žmonės keliauja į slėptuves. Rugsėjį mokslo metus pradėjusios kai kurios mokyklos dėl saugumo situacijos perėjo prie nuotolinio mokymo.
Maždaug trijų milijonų gyventojų miestas turi ieškoti būdų funkcionuoti sąlygomis, kai naujas perspėjimas gali pasirodyti bet kuriuo metu.
Rusija pradėjo intensyviau naudoti kitokius dronus
Vienas pagrindinių pokyčių – reaktyviniai smogiamieji dronai.
Ankstesnės „Shahed“ pagrindu sukurtos sistemos yra palyginti lėtos, todėl Ukraina per kelerius metus sukūrė daugiasluoksnę jų aptikimo ir neutralizavimo sistemą.
Naujosios reaktyvinės versijos kelia kitokį iššūkį.
Jos juda gerokai greičiau ir gali veikti didesniame aukštyje, todėl dalis priemonių, kurios buvo efektyvios prieš ankstesnius dronus, ne visada duoda tokį patį rezultatą.
Ukrainos karinis ekspertas Serhijus Zgurecas šią problemą apibūdino labai aiškiai: naujieji aparatai savo charakteristikomis jau priartėja prie grėsmių, nuo kurių apsisaugoti yra gerokai sudėtingiau.
Tai verčia Ukrainą dar kartą keisti oro gynybos sistemą.
Skirtumas jau matomas statistikoje
Ukrainos pateikiami skaičiai parodo, kodėl ši tema sulaukė tiek daug dėmesio.
Ankstesnių, lėtesnių dronų sunaikinimo rodiklis kai kuriais laikotarpiais viršydavo 90 procentų.
Reaktyvinių dronų atveju Ukrainos oro pajėgų atstovų viešai minimas rezultatas yra gerokai mažesnis – apie 60 procentų.
Tai nereiškia, kad likę aparatai būtinai pasiekia numatytus taikinius. Dalį jų gali paveikti elektroninės kovos priemonės, jie gali nukrypti ar nepasiekti tikslo dėl kitų priežasčių.
Tačiau bendras signalas aiškus – naujo tipo grėsmę sustabdyti sudėtingiau.
O Rusija, kaip skelbiama, jų naudoja vis daugiau.
Ukrainos sostinei rugsėjo 8-oji buvo ypač sunki
Situacijos rimtumą parodė antradienio įvykiai.
Rusija prieš Kyjivą surengė didelę dronų ir raketų ataką, kuri prasidėjo po trumpos pauzės, sutapusios su JAV pasiuntinių Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio vizitu.
Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko duomenimis, sostinėje žuvo penki žmonės.
Buvo apgadinti daugiabučiai, mokykla, medicinos įstaiga, sandėliai ir kiti objektai.
Atakos tęsėsi ilgai, o Ukrainos pareigūnai kalbėjo apie itin sudėtingą oro puolimą.
Tačiau tuo viskas nesibaigė.
Rugsėjo 9-osios rytą – naujas smūgis
Trečiadienio rytą Rusijos dronai vėl pasirodė virš Ukrainos sostinės.
Vienas jų smogė daugiaaukščiam gyvenamajam pastatui.
Gelbėjimo tarnybos pranešė apie kilusį gaisrą ir išsiuntė ekipažus į įvykio vietą.
Tą pačią naktį Rusijos atakos vyko ir kituose Ukrainos regionuose.
Odesos srityje buvo smogta netoli Ukrainos ir Moldovos sienos esančiam Starokozache pasienio kontrolės punktui. Ten žuvo du žmonės, dar keli buvo sužeisti.
Taigi Kyjivo problema nėra izoliuota – intensyvi tolimojo nuotolio oro kampanija apima gerokai didesnę Ukrainos teritoriją.
Tylos laikotarpis baigėsi vos išvykus JAV pasiuntiniams
Ypač daug dėmesio sulaukė atakų laikas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris savaitgalį lankėsi Maskvoje ir Kyjive, bandydami atgaivinti įstrigusias derybas dėl karo pabaigos.
Jų vizito metu smūgiai abiejų šalių sostinėms trumpam buvo sustoję.
Tačiau netrukus po JAV delegacijos išvykimo Rusija atnaujino didelio masto atakas prieš Kyjivą.
Tuo pat metu diplomatiniai kontaktai nesustojo.
Rugsėjo 8 dieną D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir, Kremliaus teigimu, ragino kuo greičiau užbaigti karą.
Rugsėjo 9-ąją Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas jau pareiškė, kad Maskva tikisi artimiausiu metu atnaujinti JAV tarpininkaujamas derybas.
Susidaro ryškus kontrastas: diplomatai kalba apie galimą derybų atnaujinimą, o Ukrainos sostinė tuo pat metu susiduria su naujomis oro atakomis.
Ukraina prašo daugiau oro gynybos
Kyjivas jau kurį laiką perspėja partnerius, kad artėjant žiemai oro gynybos poreikis tik didės.
Ypač svarbios sistemos, galinčios kovoti su balistinėmis raketomis ir kitomis sudėtingomis oro grėsmėmis.
Vokietija rugsėjo 8 dieną paskelbė skubiai perduosianti Ukrainai papildomų „Patriot“ sistemos raketų iš savo atsargų.
Berlynas taip pat perspėjo, kad artėjant žiemai Rusija gali dar labiau sustiprinti smūgius Ukrainos energetikos ir kitai infrastruktūrai.
Tai Kyjivui ypač svarbu.
Praėjusių žiemų patirtis parodė, kad smūgiai energetikos sistemai gali turėti pasekmių milijonams žmonių – sutrikdyti elektros, šildymo ir vandens tiekimą.
Prasidėjo dar vienos technologinės lenktynės
Per šį karą jau ne kartą buvo matomas tas pats procesas.
Viena pusė sukuria arba masiškai pradeda naudoti naują technologiją. Kita suranda būdą ją neutralizuoti. Tada pirmoji vėl pakeičia taktiką ar technologiją.
Būtent taip vystėsi ir dronų karas.
Ukraina sukūrė gana efektyvią sistemą prieš ankstesnius smogiamuosius dronus, tačiau Rusija dabar bando apeiti šį gynybos sluoksnį naujesnėmis, greitesnėmis versijomis.
Ukrainos specialistai savo ruožtu jau ieško naujų sprendimų.
Tačiau jų sukūrimas, išbandymas ir išplėtimas visos šalies mastu užtrunka.
Todėl artimiausi mėnesiai gali tapti ypač svarbūs.
Kyjivui svarbiausias klausimas – kas bus žiemą
Būtent artėjanti žiema šiai istorijai suteikia dar daugiau svorio.
Jeigu Rusija išlaikys dabartinį atakų tempą ir kartu didins naujesnių dronų naudojimą, Ukrainos oro gynybos sistemai teks dar didesnis krūvis.
Oro gynybos raketų atsargos nėra neribotos, todėl Kyjivas prašo sąjungininkų ne tik naujų sistemų, bet ir papildomų jų šaudmenų.
Vakarų šalys jau pradeda reaguoti, tačiau svarbiausias klausimas lieka atviras – ar pagalba pasieks Ukrainą pakankamai greitai.
Tai, kas dabar vyksta Kyjivo danguje, nėra vien dar viena dronų atakų banga. Rusija pakeitė dalį savo oro puolimo taktikos, o Ukraina vėl priversta skubiai ieškoti atsako.
Šiose technologinėse lenktynėse laikas tampa vienu svarbiausių veiksnių.
Ir artėjant žiemai jo lieka vis mažiau.
