Žmogus nusiperka loterijos bilietą, pamiršta apie jį ir po savaitės netikėtai laimi 50 eurų. Tą pačią sumą gavęs kaip iš anksto sutartą premiją, jis galbūt apsidžiaugtų mažiau. Pinigų vertė abiem atvejais vienoda, tačiau emocijos gali gerokai skirtis. Neuromokslininkai šį reiškinį sieja su smegenų gebėjimu numatyti atlygį ir reaguoti į netikėtus įvykius.
Kodėl žaidimuose taip įdomu laukti rezultato?
Kortų žaidime žmogus jau žino savo kortas, tačiau dar laukia paskutinės bendros kortos. Kelių sekundžių pakanka įvairiems galimiems rezultatams apsvarstyti. Kai pasirodo palanki korta, netikėtumas sustiprina džiaugsmą.
Panašų laukimą galima patirti ir internetiniuose kazino žaidimuose. Norintiems suprasti tokių žaidimų pasirinkimą, svetainėje kazinokaralius.com/kazino-internetu pateikiama internetinių kazino apžvalga, žaidimų kategorijos ir informacija apie jų sąlygas. Ten aptariami lošimo automatai, kortų žaidimai bei kitos pramogos su skirtingomis taisyklėmis.
Lošimo automatuose rezultatas priklauso nuo atsitiktinių skaičių generatoriaus. Dėl to kiekvienas sukimas gali pateikti netikėtą simbolių kombinaciją. Pats laukimo procesas sukelia emocijas dar prieš paaiškėjant galutiniam rezultatui.
Toks smegenų atsakas pasitaiko ir kasdienybėje. Panašus jaudulys gali kilti prieš atverčiant stalo žaidimo kortelę ar sužinant viktorinos atsakymą.
Dopaminas reaguoja į lūkesčius
Kembridžo universiteto neuromokslininkas Wolframas Schultzas tyrinėjo, kaip dopamino neuronai reaguoja į atlygį. Jo tyrimai padėjo paaiškinti reiškinį, vadinamą atlygio prognozavimo klaida.
Kai atlygis pasirodo geresnis, nei tikėtasi, tam tikrų dopamino neuronų aktyvumas padidėja. Jei žmogus jau tiksliai žino, kada gaus atlygį, reakcija gali būti silpnesnė.
Dopaminas dalyvauja motyvacijos, mokymosi ir atlygio numatymo procesuose. Jo veikla apima daugiau nei vien malonumo pojūtį. Psichologijos portalo Psichika.eu straipsnyje apie vadinamuosius laimės hormonus aptariama dopamino, serotonino ir kitų cheminių medžiagų reikšmė. Ten paaiškinama, kaip smegenų siunčiami signalai susiję su žmogaus savijauta.
Tarkime, studentas tikisi iš egzamino gauti septynetą, tačiau pamato devynetą. Toks įvertinimas gali sukelti ryškesnį džiaugsmą nei iš anksto numatytas aukštas balas.
Viena žinutė pakeičia visą dieną
Netikėti malonūs įvykiai pasitaiko įvairiose situacijose. Jų emocinis poveikis priklauso nuo asmeninių lūkesčių, aplinkybių ir paties įvykio svarbos. Kasdienybėje galima atpažinti kelias gana skirtingas situacijas:
- Netikėtas įvertinimas. Vadovas padėkoja darbuotojui už projektą, kurį šis laikė įprasta užduotimi.
- Maloni dovana. Draugas prisimena seniai išsakytą norą ir padovanoja būtent tą daiktą.
- Pasisekimas žaidime. Žaidėjas paskutiniu ėjimu surenka trūkstamus taškus ir laimi partiją.
Visais atvejais žmogus gauna tai, ko tuo metu nesitikėjo. Tačiau emocijų stiprumui svarbi ir asmeninė patirtis. Vienam nuoširdus pagyrimas reiškia daugiau nei materialus prizas.
Džiaugsmą gali papildyti palengvėjimas, pasididžiavimas ar nuostaba. Todėl du žmonės į vienodą įvykį kartais reaguoja visiškai skirtingai.
Kodėl kartais džiugina net mažas laimėjimas?
Įsivaizduokime du žmones, kurie gauna po dešimt eurų. Pirmasis laukė šios sumos už atliktą darbą, antrasis ją netikėtai rado senos striukės kišenėje.
Antrasis tikriausiai patirs stipresnę nuostabą. Vis dėlto vien netikėtumas nepaaiškina visų emocijų. Svarbu, kokią reikšmę žmogus suteikia įvykiui. Netikėtas dešimtukas gali nudžiuginti labiau už didesnę sumą, jeigu jis primena malonią patirtį.
Vilniaus universiteto žurnale „Problemos“ paskelbtame straipsnyje apie emocijų ir sprendimų santykį nagrinėjamos situacijos, kai emocinis išgyvenimas išlieka nepaisant žmogaus racionalaus vertinimo. Tai padeda suprasti, kodėl jausmai ne visada atitinka sąmoningus lūkesčius.
Žmogus gali puikiai suvokti, kad rasta suma nedidelė, tačiau vis tiek labai apsidžiaugti. Emocinė reakcija atsiranda greitai, o jos priežastis dažnai apmąstoma vėliau.
Smegenys išmoksta laukti gerų naujienų
Atlygio prognozavimo tyrimai atskleidžia dar vieną įdomią savybę. Kai smegenys išmoksta atpažinti artėjantį malonų įvykį, dopamino reakcija gali persikelti į ankstesnį momentą.
Schultzo eksperimentuose gyvūnų dopamino neuronai iš pradžių aktyviai reagavo į netikėtą atlygį. Vėliau reakcija sustiprėdavo jau pasirodžius signalui, kuris pranešdavo apie būsimą atlygį.
Kasdienybėje panašų laukimą galima pastebėti prieš atostogas. Žmogus džiaugiasi dar pirkdamas bilietus, rinkdamasis viešbutį ar planuodamas kelionės maršrutą.
Vis dėlto dopamino neuronų aktyvumas nėra tiesioginis žmogaus laimės matas. Džiaugsmas susijęs su platesne smegenų veikla, prisiminimais ir socialinėmis aplinkybėmis.
Malonūs netikėtumai neprivalo kainuoti
Netikėto džiaugsmo galima patirti ir be piniginio atlygio. Kartais užtenka kvietimo į koncertą, gero pažįstamo skambučio ar netikėtai pavykusios sudėtingos užduoties.
Svarbią vietą užima ir prisiminimai. Jeigu žmogus ilgai siekė konkretaus rezultato, jo pasiekimas gali išlikti atmintyje daugelį metų.
Tuo pačiu malonūs netikėtumai primena, kad kasdieniai lūkesčiai ne visada tiksliai numato būsimas emocijas. Net nedidelis įvykis kartais suteikia daugiau džiaugsmo, nei žmogus būtų galėjęs iš anksto įsivaizduoti.




