Aidas Užkuraitis
Rusijos ekonomikoje daugėja nerimą keliančių ženklų. Auga biudžeto deficitas, verslas susiduria su brangiu skolinimusi, šaliai trūksta darbuotojų, o dalis civilinės ekonomikos balansuoja ties stagnacijos riba. Visa tai kelia klausimą, kuris nuo pat plataus masto invazijos pradžios nuolat kartojamas Vakaruose: kiek ilgai Vladimiras Putinas dar gali finansuoti karą Ukrainoje?
Naujausias Ukrainos karinės žvalgybos vertinimas optimizmo nesuteikia. Pasak jos vadovo Oleho Ivaščenkos, Rusija šiandien ekonomiškai yra gerokai silpnesnė nei 2022 metais, tačiau tai dar nereiškia, kad Kremliui artimiausiu metu pritrūks pinigų ar kitų išteklių karui.
Žvalgybos skaičiavimu, Maskva gali turėti pakankamai resursų tęsti karą ne tik kitais metais.
Kalbama ir apie 2028-uosius.
Tačiau ši data nereiškia to, ką galima būtų pagalvoti iš pirmo žvilgsnio.
2028-ieji nėra prognozuojama karo pabaigos data
O. Ivaščenka interviu Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“ pabrėžė, kad Rusijos ekonominė padėtis nuo plataus masto invazijos pradžios pastebimai pablogėjo.
Kaip didžiausias problemas jis išskyrė darbo jėgos trūkumą, augantį federalinio biudžeto deficitą ir blogėjančią padėtį bankų sistemoje.
Vis dėlto Ukrainos žvalgybos vadovas perspėja nedaryti išvados, kad šios problemos automatiškai privers Kremlių greitai sustabdyti karą.
Jo vertinimu, Rusija vis dar turi pakankamą ekonominį rezervą karinėms išlaidoms finansuoti.
Žvalgyba neatmeta galimybės, kad tokių išteklių Maskvai pakaks 2027 ir 2028 metais.
Tai yra vertinimas apie Rusijos ekonominį pajėgumą, o ne nustatyta data, kada baigsis karas.
Rusijos biudžete atsiveria vis didesnė skylė
Vis dėlto ekonominis spaudimas Maskvai nėra teorinis.
Naujausi duomenys rodo, kad Rusijos federalinio biudžeto deficitas sparčiai didėja. Rugsėjo pradžioje „Reuters“ skelbė, kad sausio–liepos laikotarpiu jis buvo maždaug 40 proc. didesnis ir pasiekė apie 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tai jau gerokai viršija oficialų visų 2026 metų Rusijos valdžios planą.
Kremlius tikėjosi, kad metinis deficitas sieks apie 1,6 proc. BVP.
V. Putinas rugsėjo pradžioje viešai ramino, kad padėtis nėra kritinė ir Rusija gali susitvarkyti su augančiu deficitu. Vienu pagrindinių argumentų jis įvardijo palyginti nedidelę šalies valstybės skolą.
Tačiau net pačioje Rusijoje vis dažniau pasigirsta perspėjimų, kad ilgalaikis ekonomikos orientavimas į karo poreikius turi savo kainą.
Perspėjimai jau sklinda ir iš Rusijos vidaus
Rugsėjo pradžioje V. Putino specialusis atstovas tvaraus vystymosi klausimais Borisas Titovas perspėjo apie pavojų pernelyg didelę ekonomikos dalį nukreipti karinėms reikmėms.
Jo argumentas paprastas: valstybė gali ilgą laiką remti karinį sektorių, tačiau jeigu tuo pat metu pradeda silpti civilinės ekonomikos dalys, ilgainiui problemos persiduoda visai sistemai.
Rusijoje jau buvo didinami mokesčiai, verslui teko susidurti su papildomu valstybės spaudimu, o itin aukštos palūkanų normos apsunkino įmonių galimybes skolintis ir investuoti.
2026 metais Rusijos ekonomikos augimas, remiantis dabartinėmis prognozėmis, gali siekti vos apie 0,4 procento.
Tai labai toli nuo ekonominio pakilimo, kurį galėtų suponuoti milžiniškos valstybės išlaidos.
Problema ta, kad didelė jų dalis nukreipiama ne į sritis, kurios ateityje didintų žmonių gyvenimo lygį ar civilinės ekonomikos produktyvumą.
Dar vienas smūgis – naftos sektoriui
Rusijai ypač svarbios pajamos iš energetikos.
Tačiau ir čia atsirado problemų.
Rugsėjo pradžioje paviešinti Rusijos valdžios prognozių projektai rodo, kad 2026 metų naftos gavybos prognozė buvo sumažinta iki maždaug 494 mln. tonų.
Jeigu prognozė pasitvirtintų, tai būtų žemiausias lygis nuo 2009 metų.
Prie sunkumų prisideda sankcijos, eksporto apribojimai ir sutrikimai Rusijos naftos perdirbimo sektoriuje.
Visa tai svarbu dėl vienos priežasties: energijos išteklių eksportas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių Rusijos valstybės pajamų šaltinių.
Kuo mažiau pajamų valstybė surenka, tuo sudėtingiau vienu metu finansuoti karines išlaidas, socialinius įsipareigojimus ir likusią ekonomiką.
Tačiau ekonominis silpnėjimas nereiškia staigaus žlugimo
Čia slypi viena didžiausių klaidų, daromų prognozuojant Rusijos galimybes tęsti karą.
Ekonomika neprivalo būti sveika, kad valstybė galėtų toliau skirti milžiniškus išteklius vienam prioritetui.
Autoritarinė valdžia gali mažinti kitų sričių finansavimą, didinti mokesčius, daugiau skolintis ir versti visuomenę bei verslą prisiimti didesnę ekonominę naštą.
Todėl klausimas nėra vien tas, ar Rusijos ekonomika silpnėja.
Ji silpnėja.
Svarbesnis klausimas – kada ekonominės problemos taps tokios didelės, kad Kremlius nebegalės išlaikyti dabartinio karo finansavimo masto nepatirdamas nepriimtinų pasekmių kitose srityse.
Būtent čia Ukrainos žvalgybos vertinimas ir tampa svarbus.
Jos manymu, ši riba dar nėra pasiekta.
Sankcijos išlieka viena svarbiausių nežinomųjų
O. Ivaščenka pabrėžia, kad prognozė iki 2028 metų nėra nekintamas scenarijus.
Rusijos galimybės priklausys ir nuo to, kaip veiks Vakarų sankcijos.
Ukrainos žvalgybos vadovas teigia, kad Maskva vis dar gauna užsienyje pagamintų elektronikos komponentų, staklių ir specializuotų cheminių medžiagų.
Dalis prekių Rusiją pasiekia per tarpininkaujančias įmones ir trečiąsias valstybes.
Todėl vien sankcijų paskelbimo neužtenka.
Jeigu jų apėjimo kanalai išlieka, Rusija gali toliau gauti dalį jai reikalingų technologijų ir komponentų.
O. Ivaščenka dėl to ragina Ukrainos partnerius ne tik priimti naujus apribojimus, bet ir užtikrinti, kad jau galiojančios sankcijos realiai veiktų.
Kremlius tuo metu rodo, kad trauktis neketina
Ekonominės problemos kol kas nepakeitė V. Putino viešos retorikos.
Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas dar kartą tvirtino, kad jo kariuomenė esą pasiekia savo tikslų, ir kartu atmetė kalbas, kad šaliai gresia kritinės ekonominės problemos.
Tai savaime neįrodo tikrosios Rusijos ekonomikos būklės – Kremliaus pareiškimai yra politinė komunikacija.
Tačiau jie parodo, kad bent viešai Maskva nesiruošia pripažinti, jog ekonominis spaudimas verčia ją stabdyti karą.
Tuo pat metu JAV vėl bando ieškoti diplomatinio kelio. Rugsėjo pradžioje Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris Maskvoje daugiau kaip tris valandas kalbėjosi su V. Putinu, o vėliau vyko į Kyjivą.
Kol kas proveržis nepaskelbtas.
Taigi, kiek laiko Putinas dar gali kariauti?
Šiuo metu niekas negali patikimai įvardyti konkrečios datos.
Karai nesibaigia vien tada, kai valstybės sąskaitoje pasiekiamas tam tikras skaičius. Jų eigą lemia ekonomika, politiniai sprendimai, padėtis fronte, visuomenės nuotaikos, tarptautinė parama ir diplomatiniai susitarimai.
Todėl teiginys, kad jau „nustatyta data“, kada V. Putinas nebegalės tęsti karo, būtų klaidinantis.
Tačiau naujausias Ukrainos karinės žvalgybos vertinimas siunčia kitą, ne mažiau svarbią žinią.
Rusija ekonomiškai silpnėja. Jos biudžeto problemos didėja, civilinė ekonomika patiria spaudimą, o energetikos sektoriuje atsiranda vis daugiau sunkumų.
Tačiau vien šių problemų gali nepakakti, kad karas baigtųsi artimiausiu metu. Ukrainos žvalgyba perspėja: jeigu aplinkybės reikšmingai nepasikeis, Kremlius gali turėti išteklių tęsti karą ir 2027-aisiais, ir 2028-aisiais.
Tai nėra karo pabaigos data.
Tai perspėjimas, kiek ilgai jis dar gali tęstis.
