Tomas L.
Vakar, gruodžio 17 dieną, pasiekė skaudi žinia, kad ryte Kaune iš namų išėjusi 1993 m. gimusi moteris, taip ir negrįžo, o po pietų jos kūnas rastas Nemuno upėje, tarp P. Vileišio ir Č. Radzinausko tiltų.
Šiuo metu sunku net įsivaizduoti, kokį skausmą patyrė mirusios moters šeima. Galima tik numanyti, kad linksmą ir džiugų prieššventinį periodą jų namuose pakeis gilus sielvartas dėl netekties.
Nors apie mirties temą kalbėtis dažnai sudėtinga ir galbūt nejauku, tačiau ji atveria galimybes pradėti dialogą apie tai, kas svarbu.
Šįkart naujienų portalas tv3.lt dalijasi pokalbiu su psichologu Gediminu Navaičiu, kuris prabilo apie savižudybės reiškinį ir ženklus, kurie gali padėti suprasti, kad artimas žmogus išgyvena sudėtingą laiką.
Savižudybių padaugėja po švenčių
Pradėjus kalbėtis su specialistu, šis pasakojo, kad iš pasaulinės praktikos yra pastebima, jog savižudybių padaugėja ne prieš šventes, o po jų.
Jis paaiškino, kad tai lemia streso kaupimasis, kuomet tiek prieš šventes, tiek po jų, žmogus patiria daug nerimo dėl įvairių skirtingų veiksnių.
„Bendrąja prasme, nemanyčiau, kad padidėjęs atsiskaitymų skaičius prieš šventes, padidėjęs darbų kiekis darbuose, pasiruošimas šventėms – tai stresą keliantys veiksniai. Vis tik nėra abejonės, kad stresas, susijęs su savižudybėmis, kaupiasi.
Tad mano atsakymas, kad savižudybės dažniausiai įvyksta po švenčių, veikiausiai, yra teisingas, mat jeigu šiandien žmogus patyrė labai didelį stresą, manyti, kad jis šiandien nusižudys – klaidinga“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, dažniausiai žmonės su sukauptu stresu pragyvena savaitę, dvi, mėnesį, du ar netgi daugiau, o visos šios susikaupusios priežastys gali tapti vėlesniu postūmiu tokiam žingsniui.
„Gerai, kad kalbame apie stresą, galbūt būsime atidesni vieni kitiems per šventes, tačiau, kalbant bendrai, pačios šventės – tai per silpnas veiksnys tokiam sprendimui nulemti“, – paaiškino jis.
Savižudybė dažniausiai neracionaliai priimtas sprendimas
G. Navaičio pasiteiravus, kodėl kai kurie žmonės priima sprendimą nusižudyti, jis paaiškino, kad visa tai susiję su emocijomis.
Anot jo, nusižudyti racionalių priežasčių yra pastebimai mažiau nei emocionalių.
„Retai kuris savižudis susirašys argumentus, kodėl neverta gyventi, pasirašys metodus, kaip neskausmingai nutraukti gyvenimą.
Kai kalbame apie eutanaziją, tada šie veiksmai yra visiškai įprasti, tačiau kur kas didesnė dalis priima sprendimą stumiami neracionalių priežasčių“, – paaiškino jis.
Pašnekovas prisipažino, kad savo praktikoje susiduria ne su vienu atveju, kuomet pas jį ateina klientai ir pasidalija mintimis apie norą nusižudyti.
Specialistas aiškino, kad svarbu leisti pamatyti žmogui, kad emocijos yra suvaldomos, o taip pat padėti pamatyti kelių ateinančių metų gyvenimo perspektyvą.
„Galėčiau vardinti ir vardinti iš konsultacijų, kai vaikinas kesinasi žudytis, nes nutrūko meilės santykiai, mergina dėl panašių priežasčių irgi tai daro – pagalvokime, po metų ar dviejų tai juk būtų buvęs nereikšmingas įvykis, nes kas iš mūsų nėra patyręs nelaimingos meilės?
Vis tik mes kažkaip savo emocijas valdėme ir kas svarbiau – valdėme savo sprendimus. Dėl to šis klausimas nėra lengvai sprendžiamas, nes vien žodis „sprendžiamas“ rodo prielaidų, argumentų svarstymą ir išvadų priėmimą, o pats veiksmas vyksta visai kitu, emociniu, pagrindu“, – įžvalgomis dalijosi psichologas.
Mintis apie savižudybę išduodantys ženklai
Galiausiai, pokalbio metu G. Navaitis prakalbo apie tai, kad artimieji turėtų būti dėmesingi vieni kitiems, nes ženklų, kurie gali išduoti savižudybę, dažniausiai pasitaiko.
Anot specialisto, tai – netiesioginiai signalai, kurie rodo, kad šiuo metu reikalinga pagalba.
„Pirmiausia, tai užuominos. „Nežinia, ar mes dar susitiksime“ yra viena iš tokių užuominų.
„Jeigu manęs nebūtų, tai prisiminki, kaip mes čia smagiai kalbėjomės“ – taip pat gali būti užuomina.
„Jeigu manęs nebūtų…“ – štai tokiomis formuluotėmis pradedami sakiniai“, – pavyzdžius vardijo pašnekovas.
Jis taip pat ragino atkreipti dėmesį į tai, kad neretai apie savižudybę svarstantys asmenys pradeda galvoti apie savo laidotuves.
Taip pat šie žmonės gali pradėti ieškoti būdų, kuriais būtų galima nutraukti gyvenimą.
„Štai tokių užuominų pasitaiko, bet tikrai nėra lengva jas pastebėti. Lengviau pastebėti yra streso požymius – išsiblaškymą, nebesidomėjimą įprastinėmis veiklomis, šių dalykų taip pat nereikėtų ignoruoti“, – pabrėžė specialistas.
